Panašumai tarp Karijotas ir Kęstutis
Karijotas ir Kęstutis turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Algirdas, Gediminas, Jaunutis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liubartas, Mantvydas, Mazovija, Narimantas, Naugardukas, Slanimas, Trakų kunigaikštystė, Vokiečių ordinas, Voluinė, 1300 m., 1349 m., 1352 m., 1358 m., 1365 m..
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Algirdas ir Karijotas · Algirdas ir Kęstutis ·
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Gediminas ir Karijotas · Gediminas ir Kęstutis ·
Jaunutis
Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostąpo tėvo Gedimino mirties.
Jaunutis ir Karijotas · Jaunutis ir Kęstutis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Karijotas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kęstutis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liubartas
Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.
Karijotas ir Liubartas · Kęstutis ir Liubartas ·
Mantvydas
Mantvydas (g. prieš 1300 m. – m. 1348 m. vasario 2 d. arba 1341 ar 1343 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).
Karijotas ir Mantvydas · Kęstutis ir Mantvydas ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Karijotas ir Mazovija · Kęstutis ir Mazovija ·
Narimantas
Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.
Karijotas ir Narimantas · Kęstutis ir Narimantas ·
Naugardukas
Naugardùkas (arba Naũgardas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos.
Karijotas ir Naugardukas · Kęstutis ir Naugardukas ·
Slanimas
Slãnimas (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.
Karijotas ir Slanimas · Kęstutis ir Slanimas ·
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Karijotas ir Trakų kunigaikštystė · Kęstutis ir Trakų kunigaikštystė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Karijotas ir Vokiečių ordinas · Kęstutis ir Vokiečių ordinas ·
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Karijotas ir Voluinė · Kęstutis ir Voluinė ·
1300 m.
1300 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1300 m. ir Karijotas · 1300 m. ir Kęstutis ·
1349 m.
1349 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1349 m. ir Karijotas · 1349 m. ir Kęstutis ·
1352 m.
1352 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1352 m. ir Karijotas · 1352 m. ir Kęstutis ·
1358 m.
1358 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1358 m. ir Karijotas · 1358 m. ir Kęstutis ·
1365 m.
1365 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Karijotas ir Kęstutis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Karijotas ir Kęstutis panašumų
Palyginimas tarp Karijotas ir Kęstutis
Karijotas yra 41 santykius, o Kęstutis turi 115. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 11.54% = 18 / (41 + 115).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Karijotas ir Kęstutis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: