Karijotas ir Podolės kunigaikštystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Karijotas ir Podolės kunigaikštystė

Karijotas vs. Podolės kunigaikštystė

Karijotas (g. po 1300 – m. apie 1365) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis (?) sūnus, kunigaikščių Mantvydo, Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio ir Liubarto brolis. Podolės kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė, su pertrūkiais gyvavusi XIV–XV amžiais Podolės istorinio regiono vakarinėje dalyje, dabartinės Ukrainos Chmelnyckio ir Vinycios srityse.

Algirdas

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).

Algirdas ir Karijotas · Algirdas ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Gediminas

Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.

Gediminas ir Karijotas · Gediminas ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Karijotaičiai

Karijotaičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščių giminė, gyvavusi XIV a. I pusėje – XV a. pr.). Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Karijotas (mirė apie 1362 m.) Jo broliai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, kunigaikščiai Manvydas, Narimantas, Liubartas. 1349 m. pabaigoje Karijotas su sūnumis Eikšiu ar Aikštu, ir Semionu Algirdo buvo pasiųsti pas Aukso Ordos chanąDžanibekątartis dėl bendros kovos su kryžiuočiais ir Maskvos kunigaikštyste. Karijoto sūnūs Jurgis, Aleksandras, Teodoras ir Konstantinas 1363 m. Mėlynųjų Vandenų mūšyje padėjo Algirdui nugalėti Aukso Ordos kariuomenę ir už tai gavo iš jo valdyti Podolę tarp Dniestro ir Dniepro (dab.

Karijotaičiai ir Karijotas · Karijotaičiai ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Konstantinas Karijotaitis

Konstantinas Karijotaitis, Čartoriskis (apie 1330 m. – 1390 m. Čartoriskas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.

Karijotas ir Konstantinas Karijotaitis · Konstantinas Karijotaitis ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Karijotas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Podolė

Podolė – istorinis regionas pietvakarių Ukrainoje, tarp Pietinio Bugo ir Dniestro (dabartinė Vinycios ir Chmelnyckio sričių teritorija) ir šiaurės rytų Moldovoje (šiaurinė Padniestrės dalis).

Karijotas ir Podolė · Podolė ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Teodoras Karijotaitis

Teodoras Karijotaitis (g. (?) – m. apie 1414, Mukačevėje) – Lietuvos kunigaikštis, Podolės kunigaikštystės valdovas, Palanoko pilies Mukačevėje statytojas.

Karijotas ir Teodoras Karijotaitis · Podolės kunigaikštystė ir Teodoras Karijotaitis · Žiūrėti daugiau »