Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Karšuva ir Žemaitija
Karšuva ir Žemaitija turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Aukštaitija, Durbės mūšis, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mindaugas, Vilkų Laukas, Vilkų Lauko piliakalnis, Vokiečių ordinas, Vykintas, Vytautas Didysis, 1253 m., 1259 m., 1260 m., 1413 m..
Aukštaitija
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Aukštaitija ir Karšuva · Aukštaitija ir Žemaitija ·
Durbės mūšis
Durbės pilies griuvėsiai Livonijos ordino mūšiai Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Saeimos pirmininkas Gundars Daudze per Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimąDurbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m.
Durbės mūšis ir Karšuva · Durbės mūšis ir Žemaitija ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Karšuva ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Žemaitija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Karšuva ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitija ·
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Karšuva ir Mindaugas · Mindaugas ir Žemaitija ·
Vilkų Laukas
Vilkų Laukas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, dešiniajame Jūros upės krante, į pietus nuo Bario upelio žiočių, 3 km į pietryčius nuo Žvingių.
Karšuva ir Vilkų Laukas · Vilkų Laukas ir Žemaitija ·
Vilkų Lauko piliakalnis
Vilkų Lauko piliakalnis (Kūplė) yra Šilalės rajone, Vilkų Lauko kaime, kairiajame Jūros upės krante.
Karšuva ir Vilkų Lauko piliakalnis · Vilkų Lauko piliakalnis ir Žemaitija ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Karšuva ir Vokiečių ordinas · Vokiečių ordinas ir Žemaitija ·
Vykintas
Kunigaikštis VykintasPaminklas Vykintui Tveruose Vykintas (m. prieš 1253 m.) – XIII amžiaus žemaičių kunigaikštis.
Karšuva ir Vykintas · Vykintas ir Žemaitija ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Karšuva ir Vytautas Didysis · Vytautas Didysis ir Žemaitija ·
1253 m.
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1253 m. ir Karšuva · 1253 m. ir Žemaitija ·
1259 m.
1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1259 m. ir Karšuva · 1259 m. ir Žemaitija ·
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1260 m. ir Karšuva · 1260 m. ir Žemaitija ·
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Karšuva ir Žemaitija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Karšuva ir Žemaitija panašumų
Palyginimas tarp Karšuva ir Žemaitija
Karšuva yra 49 santykius, o Žemaitija turi 110. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 8.81% = 14 / (49 + 110).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Karšuva ir Žemaitija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
