Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada
Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Žemaičių seniūnas, Jonas Jackus Oginskis, Jonas Karolis Kopecas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos lauko etmonas, Vilniaus vaivada, 1670 m., 1681 m., 1682 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kazimieras Jonas Sapiega · Abiejų Tautų Respublika ir Polocko vaivada ·
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Žemaičių seniūnas · Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas ·
Jonas Jackus Oginskis
Jonas Jackus Oginskis (arba, 1619 m. – 1684 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Jonas Jackus Oginskis ir Kazimieras Jonas Sapiega · Jonas Jackus Oginskis ir Polocko vaivada ·
Jonas Karolis Kopecas
Jonas Karolis Kopecas (apie 1633, Varšuva – 1681) – ATR valstybinis veikėjas, valdęs Gardino ekonomiją, Bielsko laikytojas, Trakų kaštelionas (1670–1680 m.), Lietuvos didysis pastalininkas (1658 m.), Lietuvos didysis taurininkas, (1656 m.), Bresto (1652 m.), Drisko (1667 m.), Jurbarko, Novovolsko ir Virbalio seniūnas (1661 m.), Lietuvos tribunolo maršalka (1672 m.), Polocko vaivada (1658–1670 m.).
Jonas Karolis Kopecas ir Kazimieras Jonas Sapiega · Jonas Karolis Kopecas ir Polocko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada ·
Lietuvos lauko etmonas
Lietuvos lauko etmonas (lenk. Hetman polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karo vadas, Didžiojo etmono pavaduotojas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas · Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada ·
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada · Polocko vaivada ir Vilniaus vaivada ·
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1670 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1670 m. ir Polocko vaivada ·
1681 m.
1681 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1681 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1681 m. ir Polocko vaivada ·
1682 m.
1682 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1682 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1682 m. ir Polocko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada
Kazimieras Jonas Sapiega yra 59 santykius, o Polocko vaivada turi 94. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 6.54% = 10 / (59 + 94).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
