Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada
Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mykolas Kazimieras Pacas, Mykolas Servacijus Višnioveckis, Povilas Jonas Sapiega, 1665 m., 1682 m., 1703 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kazimieras Jonas Sapiega · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Kazimieras Pacas
Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m. balandžio 4 d. prie Vilniaus) – Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Mykolas Kazimieras Pacas · Mykolas Kazimieras Pacas ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Servacijus Višnioveckis
Mykolas Servacijus Višnioveckis (1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d. Merkinėje) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada ·
Povilas Jonas Sapiega
Povilas Jonas Sapiega (1609–1665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Povilas Jonas Sapiega · Povilas Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada ·
1665 m.
1665 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1665 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1665 m. ir Vilniaus vaivada ·
1682 m.
1682 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1682 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1682 m. ir Vilniaus vaivada ·
1703 m.
1703 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1703 m. ir Kazimieras Jonas Sapiega · 1703 m. ir Vilniaus vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada panašumų
Palyginimas tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada
Kazimieras Jonas Sapiega yra 59 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 5.42% = 9 / (59 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
