Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius
Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Jonas Skuminas Tiškevičius, Juozapas Skuminas Tiškevičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Tiškevičiai, Vilnius, 1729 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kazimieras Skuminas Tiškevičius · Abiejų Tautų Respublika ir Kristupas Skuminas Tiškevičius ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Kazimieras Skuminas Tiškevičius · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Kristupas Skuminas Tiškevičius ·
Jonas Skuminas Tiškevičius
Jonas Skuminas Tiškevičius (apie 1729 m. – apie 1770 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Jonas Skuminas Tiškevičius ir Kazimieras Skuminas Tiškevičius · Jonas Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius ·
Juozapas Skuminas Tiškevičius
Juozapas Skuminas Tiškevičius (apie 1694 m. Vilniuje – 1754 m. rugsėjo mėn.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Kazimieras Skuminas Tiškevičius · Juozapas Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kristupas Skuminas Tiškevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Tiškevičiai · Kristupas Skuminas Tiškevičius ir Tiškevičiai ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Vilnius · Kristupas Skuminas Tiškevičius ir Vilnius ·
1729 m.
1729 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1729 m. ir Kazimieras Skuminas Tiškevičius · 1729 m. ir Kristupas Skuminas Tiškevičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius panašumų
Palyginimas tarp Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius
Kazimieras Skuminas Tiškevičius yra 13 santykius, o Kristupas Skuminas Tiškevičius turi 13. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 30.77% = 8 / (13 + 13).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kazimieras Skuminas Tiškevičius ir Kristupas Skuminas Tiškevičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
