Panašumai tarp Kiškos ir Kristupas Kiška
Kiškos ir Kristupas Kiška turi 19 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Jonušas Kiška, Lenkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magnatas, Mikalojus Kiška II, Mstislavlio vaivada, Stanislovas Kiška III, Stanislovas Kiška IV, Vilnius, Vitebsko vaivada, 1610 m., 1619 m., 1636 m., 1638 m., 1639 m., 1640 m., 1646 m., 2003 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kiškos · Abiejų Tautų Respublika ir Kristupas Kiška ·
Jonušas Kiška
Jonušas Kiška (1586 m. – 1654 m. sausio 13 d. Krivyčiai, Ašmenos apskritis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Polocko vaivada, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis etmonas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Jonušas Kiška ir Kiškos · Jonušas Kiška ir Kristupas Kiška ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Kiškos ir Lenkai · Kristupas Kiška ir Lenkai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kiškos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kristupas Kiška ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Magnatas
Magnatas (iš nauj.) – kilmingąjį arba kitąasmenį užimantį aukštas socialines pozicijas dėl kilmės, turto ar kitų savybių.
Kiškos ir Magnatas · Kristupas Kiška ir Magnatas ·
Mikalojus Kiška II
Mikalojus Kiška (1588–1644 m. kovo 23 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Tartu vaivada, Trakų kaštelionas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, Lietuvos didysis iždininkas, vienas turtingiausių ir įtakingiausių to meto Lietuvos didikų.
Kiškos ir Mikalojus Kiška II · Kristupas Kiška ir Mikalojus Kiška II ·
Mstislavlio vaivada
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Mstislavlio vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Kiškos ir Mstislavlio vaivada · Kristupas Kiška ir Mstislavlio vaivada ·
Stanislovas Kiška III
Stanislovas Kiška (1549-1619 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Kiškos ir Stanislovas Kiška III · Kristupas Kiška ir Stanislovas Kiška III ·
Stanislovas Kiška IV
Stanislovas Kiška (1584 m. – 1626 m. vasario 13 d. Varniai, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Katalikų bažnyčios veikėjas.
Kiškos ir Stanislovas Kiška IV · Kristupas Kiška ir Stanislovas Kiška IV ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Kiškos ir Vilnius · Kristupas Kiška ir Vilnius ·
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Kiškos ir Vitebsko vaivada · Kristupas Kiška ir Vitebsko vaivada ·
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1610 m. ir Kiškos · 1610 m. ir Kristupas Kiška ·
1619 m.
1619 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1619 m. ir Kiškos · 1619 m. ir Kristupas Kiška ·
1636 m.
1636 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1636 m. ir Kiškos · 1636 m. ir Kristupas Kiška ·
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1638 m. ir Kiškos · 1638 m. ir Kristupas Kiška ·
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1639 m. ir Kiškos · 1639 m. ir Kristupas Kiška ·
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1640 m. ir Kiškos · 1640 m. ir Kristupas Kiška ·
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1646 m. ir Kiškos · 1646 m. ir Kristupas Kiška ·
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kiškos ir Kristupas Kiška turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kiškos ir Kristupas Kiška panašumų
Palyginimas tarp Kiškos ir Kristupas Kiška
Kiškos yra 111 santykius, o Kristupas Kiška turi 29. Kaip jie turi bendro 19, Jaccard indeksas yra 13.57% = 19 / (111 + 29).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kiškos ir Kristupas Kiška santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: