Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Klaipėda ir Skalviai

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Klaipėda ir Skalviai

Klaipėda vs. Skalviai

Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta. Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.

Panašumai tarp Klaipėda ir Skalviai

Klaipėda ir Skalviai turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitija, Klaipėda, Klaipėdos kraštas, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kuršiai, Kuršių marios, Kuršių nerija, Lietuva, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Nemunas, Rytų Prūsija, Tilžė, Veiviržėnai, Vokiečiai, Vokiečių ordinas.

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

Klaipėda ir Žemaitija · Skalviai ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.

Klaipėda ir Klaipėda · Klaipėda ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.

Klaipėda ir Klaipėdos kraštas · Klaipėdos kraštas ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Klaipėda ir Klaipėdos rajono savivaldybė · Klaipėdos rajono savivaldybė ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Kuršiai

Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.

Klaipėda ir Kuršiai · Kuršiai ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Kuršių marios

Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.

Klaipėda ir Kuršių marios · Kuršių marios ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Kuršių nerija

Kuršių nerijos politinis padalinimas date.

Klaipėda ir Kuršių nerija · Kuršių nerija ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Klaipėda ir Lietuva · Lietuva ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Klaipėda ir Lietuvninkai · Lietuvninkai ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Klaipėda ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Klaipėda ir Mažoji Lietuva · Mažoji Lietuva ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Klaipėda ir Nemunas · Nemunas ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Klaipėda ir Rytų Prūsija · Rytų Prūsija ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Klaipėda ir Tilžė · Skalviai ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Veiviržėnai

Veiviržėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 21 km į pietryčius nuo Gargždų, abipus Veiviržo (Minijos kairysis intakas).

Klaipėda ir Veiviržėnai · Skalviai ir Veiviržėnai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Klaipėda ir Vokiečiai · Skalviai ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Klaipėda ir Vokiečių ordinas · Skalviai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Klaipėda ir Skalviai

Klaipėda yra 519 santykius, o Skalviai turi 51. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 2.98% = 17 / (519 + 51).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Klaipėda ir Skalviai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »