Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Šiauliai ir Klaipėda
Šiauliai ir Klaipėda turi 56 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Švedija, Baltarusiai, Baudžiava, Evangelikai reformatai, Karaliaučius, Klaipėda, Latvija, Lenkai, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos gubernija, Lietuvos vietovardžiai, Liuteronybė, Miestų partnerystė, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusai, Rusijos imperija, Ryga, Sentikybė, Spaudos draudimas, Stačiatikybė, Tarybų Sąjunga, Tilžė, Ukrainiečiai, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vilnius, Vokiečiai, XIX amžius, ..., 1254 m., 1871 m., 1898 m., 1900 m., 1918 m., 1919 m., 1920 m., 1923 m., 1924 m., 1935 m., 1936 m., 1939 m., 1944 m., 1946 m., 1950 m., 1953 m., 1961 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1995 m., 2001 m., 2003 m., 2006 m., 2011 m., 2015 m.. Išplėsti indeksą (26 daugiau) »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Šiauliai ir Antrasis pasaulinis karas · Antrasis pasaulinis karas ir Klaipėda ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Šiauliai ir Švedija · Švedija ir Klaipėda ·
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Šiauliai ir Baltarusiai · Baltarusiai ir Klaipėda ·
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Šiauliai ir Baudžiava · Baudžiava ir Klaipėda ·
Evangelikai reformatai
Jonas Kalvinas Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.
Šiauliai ir Evangelikai reformatai · Evangelikai reformatai ir Klaipėda ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Šiauliai ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Klaipėda ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Šiauliai ir Klaipėda · Klaipėda ir Klaipėda ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Šiauliai ir Latvija · Klaipėda ir Latvija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Šiauliai ir Lenkai · Klaipėda ir Lenkai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Šiauliai ir Lietuva · Klaipėda ir Lietuva ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Šiauliai ir Lietuviai · Klaipėda ir Lietuviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Šiauliai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Klaipėda ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lietuvos gubernija
Lietuvos gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1796–1801 metais.
Šiauliai ir Lietuvos gubernija · Klaipėda ir Lietuvos gubernija ·
Lietuvos vietovardžiai
Lietuvos vietovardžiai – Lietuvos gyvenviečių, vandens telkinių, miškų ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai.
Šiauliai ir Lietuvos vietovardžiai · Klaipėda ir Lietuvos vietovardžiai ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Šiauliai ir Liuteronybė · Klaipėda ir Liuteronybė ·
Miestų partnerystė
Los Andžele, JAV. (Rodyklė į Kauną – apačioje dešinėje Miestų partnerystė – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo.
Šiauliai ir Miestų partnerystė · Klaipėda ir Miestų partnerystė ·
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
Šiauliai ir Romos Katalikų Bažnyčia · Klaipėda ir Romos Katalikų Bažnyčia ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Šiauliai ir Rusai · Klaipėda ir Rusai ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Šiauliai ir Rusijos imperija · Klaipėda ir Rusijos imperija ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Šiauliai ir Ryga · Klaipėda ir Ryga ·
Sentikybė
Rusijos sentikiai Sentikybė – rusų stačiatikių organizacijos ir religiniai judėjimai, nepripažįstantys Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono ir caro Aleksejaus Michailovičiaus.
Šiauliai ir Sentikybė · Klaipėda ir Sentikybė ·
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
Šiauliai ir Spaudos draudimas · Klaipėda ir Spaudos draudimas ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Šiauliai ir Stačiatikybė · Klaipėda ir Stačiatikybė ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Šiauliai ir Tarybų Sąjunga · Klaipėda ir Tarybų Sąjunga ·
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Šiauliai ir Tilžė · Klaipėda ir Tilžė ·
Ukrainiečiai
Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.
Šiauliai ir Ukrainiečiai · Klaipėda ir Ukrainiečiai ·
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijaVilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centras Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos II-ieji rūmai Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA) – Vilniaus universiteto sui generis kamieninis akademinis padalinys (fakultetas), įkurtas 2021 m. sausio 1 d. prie Vilniaus universiteto prijungus Šiaulių universitetą.
Šiauliai ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija · Klaipėda ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Šiauliai ir Vilnius · Klaipėda ir Vilnius ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Šiauliai ir Vokiečiai · Klaipėda ir Vokiečiai ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Šiauliai ir XIX amžius · Klaipėda ir XIX amžius ·
1254 m.
1254 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1254 m. · 1254 m. ir Klaipėda ·
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1871 m. · 1871 m. ir Klaipėda ·
1898 m.
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1898 m. · 1898 m. ir Klaipėda ·
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1900 m. · 1900 m. ir Klaipėda ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1918 m. · 1918 m. ir Klaipėda ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1919 m. · 1919 m. ir Klaipėda ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1920 m. · 1920 m. ir Klaipėda ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1923 m. · 1923 m. ir Klaipėda ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1924 m. · 1924 m. ir Klaipėda ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1935 m. · 1935 m. ir Klaipėda ·
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1936 m. · 1936 m. ir Klaipėda ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1939 m. · 1939 m. ir Klaipėda ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1944 m. · 1944 m. ir Klaipėda ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1946 m. · 1946 m. ir Klaipėda ·
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1950 m. · 1950 m. ir Klaipėda ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1953 m. · 1953 m. ir Klaipėda ·
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1961 m. · 1961 m. ir Klaipėda ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1989 m. · 1989 m. ir Klaipėda ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1990 m. · 1990 m. ir Klaipėda ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1991 m. · 1991 m. ir Klaipėda ·
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 1995 m. · 1995 m. ir Klaipėda ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2001 m. · 2001 m. ir Klaipėda ·
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2003 m. · 2003 m. ir Klaipėda ·
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2006 m. · 2006 m. ir Klaipėda ·
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiauliai ir 2011 m. · 2011 m. ir Klaipėda ·
2015 m.
2015 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Šiauliai ir Klaipėda turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Šiauliai ir Klaipėda panašumų
Palyginimas tarp Šiauliai ir Klaipėda
Šiauliai yra 406 santykius, o Klaipėda turi 519. Kaip jie turi bendro 56, Jaccard indeksas yra 6.05% = 56 / (406 + 519).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Šiauliai ir Klaipėda santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
