Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Klaipėdos kraštas ir Prūsija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Klaipėdos kraštas ir Prūsija

Klaipėdos kraštas vs. Prūsija

Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas. Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Panašumai tarp Klaipėdos kraštas ir Prūsija

Klaipėdos kraštas ir Prūsija turi 16 dalykų dažni (Unijapedija): Baltijos jūra, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Nemunas, Prūsijos karalystė, Rusija, Rytų Prūsija, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vokietijos imperija, 1871 m..

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Baltijos jūra ir Klaipėdos kraštas · Baltijos jūra ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Klaipėdos kraštas ir Lenkija · Lenkija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Klaipėdos kraštas ir Lietuva · Lietuva ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Klaipėdos kraštas ir Lietuviai · Lietuviai ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Klaipėdos kraštas ir Lietuvninkai · Lietuvninkai ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Klaipėdos kraštas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Klaipėdos kraštas ir Mažoji Lietuva · Mažoji Lietuva ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Klaipėdos kraštas ir Nemunas · Nemunas ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.

Klaipėdos kraštas ir Prūsijos karalystė · Prūsija ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Klaipėdos kraštas ir Rusija · Prūsija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Klaipėdos kraštas ir Rytų Prūsija · Prūsija ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Klaipėdos kraštas ir Vokiečių kalba · Prūsija ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Klaipėdos kraštas ir Vokiečių ordinas · Prūsija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Klaipėdos kraštas ir Vokietija · Prūsija ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Vokietijos imperija

Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.

Klaipėdos kraštas ir Vokietijos imperija · Prūsija ir Vokietijos imperija · Žiūrėti daugiau »

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1871 m. ir Klaipėdos kraštas · 1871 m. ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Klaipėdos kraštas ir Prūsija

Klaipėdos kraštas yra 134 santykius, o Prūsija turi 55. Kaip jie turi bendro 16, Jaccard indeksas yra 8.47% = 16 / (134 + 55).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Klaipėdos kraštas ir Prūsija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »