Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva

Kosuv Lackų valsčius vs. Stara Mališeva

Kosuv Lackų valsčius – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, Palenkės Sokoluvo apskrityje. Stara Mališeva – kaimas Lenkijos rytuose, Kosuv Lackų valsčiuje, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.

Panašumai tarp Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva

Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mazovijos vaivadija, Palenkės Sokoluvo apskritis, XIII amžius, XIV amžius, 1569 m..

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Kosuv Lackų valsčius ir Lenkija · Lenkija ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Kosuv Lackų valsčius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Kosuv Lackų valsčius ir Liublino unija · Liublino unija ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

Mazovijos vaivadija

Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.

Kosuv Lackų valsčius ir Mazovijos vaivadija · Mazovijos vaivadija ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

Palenkės Sokoluvo apskritis

Apskrities administracinis suskirstymas Palenkės Sokoluvo apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje.

Kosuv Lackų valsčius ir Palenkės Sokoluvo apskritis · Palenkės Sokoluvo apskritis ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Kosuv Lackų valsčius ir XIII amžius · Stara Mališeva ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Kosuv Lackų valsčius ir XIV amžius · Stara Mališeva ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Kosuv Lackų valsčius · 1569 m. ir Stara Mališeva · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva

Kosuv Lackų valsčius yra 93 santykius, o Stara Mališeva turi 10. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 7.77% = 8 / (93 + 10).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kosuv Lackų valsčius ir Stara Mališeva santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: