Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Gegužės 8, Jonas Karolis Bialozoras, Jurgis Bialozoras, Laurynas Vaina, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Martynas Marcelis Giedraitis, Obeliai, Stanislovas Bialozoras (1623), Vieniavos herbas, 1588 m., 1589 m., 1628 m., 1629 m., 1632 m., 1633 m., 1638 m., 1640 m., 1643 m., 1644 m..
Gegužės 8
Gegužės 8 yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 129-a).
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Gegužės 8 · Žiūrėti daugiau »
Jonas Karolis Bialozoras
Jonas Karolis Bialozoras (1596 m. – 1631 m. vasario 10 d., palaidotas Vilniaus katedroje) – panegirikų autorius.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Jonas Karolis Bialozoras · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Bialozoras
Jurgis Bialozoras (arba Jurgis III Bialozoras, Belazaras, apie 1622 m. – 1665 m. gegužės 17 d. Palenkės Biala, Lenkija. 1671 m. perlaidotas Vilniuje) – Smolensko ir Vilniaus vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės pareigūnas.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Jurgis Bialozoras · Žiūrėti daugiau »
Laurynas Vaina
Laurynas Vaina (? – 1580 m. spalio 23 d.), Motiejaus Gričino Vainos sūnus – Karaliaus dvariškis, Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1566 m.), Lietuvos dvaro paiždininkis (1569–1576 m.), Lietuvos žemės paiždininkis (nuo 1576 m.); Pinsko (nuo 1574 m.), Kėdainių, Gardino, Kobrinsko seniūnas, Kvasausko, Krasnicko, Chviadansko, Indursko laikytojas.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Laurynas Vaina · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Martynas Marcelis Giedraitis
Martynas Marcelis (Marcelalis) Giedraitis (1545 m. – 1621 m. liepos 10 d. Videniškiai, palaidotas bažnyčios Giedraičių mauzoliejuje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis, kultūros veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Martynas Marcelis Giedraitis · Žiūrėti daugiau »
Obeliai
Obeliai – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Rokiškio.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Obeliai · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Bialozoras (1623)
Stanislovas Mantvydas Bialozoras (m. iki 1623 m.) – LDK valstybinis veikėjas.ATR seimo maršalka 1605 metais, Lietuvos tribunolo maršalka nuo1605.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Stanislovas Bialozoras (1623) · Žiūrėti daugiau »
Vieniavos herbas
Vieniavos herbas – herbas naudotas LDK ir Lenkijos Karalystės bajorų.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir Vieniavos herbas · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1589 m. · Žiūrėti daugiau »
1628 m.
1628 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1628 m. · Žiūrėti daugiau »
1629 m.
1629 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1629 m. · Žiūrėti daugiau »
1632 m.
1632 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1632 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1640 m. · Žiūrėti daugiau »
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Bialozoras ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
