Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka
Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Jokūbas Sobieskis, Kovo 22, Lapkričio 19, Leonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, 1585 m., 1632 m., 1633 m., 1635 m., 1640 m., 1646 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kristupas II Radvila · Abiejų Tautų Respublika ir Seimo maršalka ·
Jokūbas Sobieskis
Jokūbas Sobieskis (1590 m. gegužės 5 d., Žovkva – 1646 m. birželio 23 d., Žovkva) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos didikas, Krokuvos kaštelionas, karaliaus Jono Sobieskio tėvas.
Jokūbas Sobieskis ir Kristupas II Radvila · Jokūbas Sobieskis ir Seimo maršalka ·
Kovo 22
Kovo 22 yra 81-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 82-a).
Kovo 22 ir Kristupas II Radvila · Kovo 22 ir Seimo maršalka ·
Lapkričio 19
Lapkričio 19 yra 323-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 324-a).
Kristupas II Radvila ir Lapkričio 19 · Lapkričio 19 ir Seimo maršalka ·
Leonas Sapiega
Leonas Sapiega (Lenkų Lew Sapieha,Gudų: Леў Сапега, 1557 m. balandžio 4 d. Ostrovnas, dab. Baltarusija – 1633 m. liepos 7 d. Vilnius) – LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m.
Kristupas II Radvila ir Leonas Sapiega · Leonas Sapiega ir Seimo maršalka ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kristupas II Radvila ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Seimo maršalka ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Kristupas II Radvila ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Seimo maršalka ·
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1585 m. ir Kristupas II Radvila · 1585 m. ir Seimo maršalka ·
1632 m.
1632 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1632 m. ir Kristupas II Radvila · 1632 m. ir Seimo maršalka ·
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1633 m. ir Kristupas II Radvila · 1633 m. ir Seimo maršalka ·
1635 m.
1635 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1635 m. ir Kristupas II Radvila · 1635 m. ir Seimo maršalka ·
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1640 m. ir Kristupas II Radvila · 1640 m. ir Seimo maršalka ·
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1646 m. ir Kristupas II Radvila · 1646 m. ir Seimo maršalka ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka panašumų
Palyginimas tarp Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka
Kristupas II Radvila yra 58 santykius, o Seimo maršalka turi 490. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 2.37% = 13 / (58 + 490).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kristupas II Radvila ir Seimo maršalka santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
