Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas

Kristupas Radvila Perkūnas vs. Trakų kaštelionas

Kristupas Radvila Perkūnas (1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Panašumai tarp Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas

Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Jurgis Radvila I, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Mikalojus Radvilaitis, Ostapas Valavičius, 1564 m., 1566 m., 1569 m., 1579 m., 1584 m., 1585 m., 1586 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Kristupas Radvila Perkūnas · Abiejų Tautų Respublika ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Jurgis Radvila I

Jurgis Radvila I, Jurgis Radvila Heraklis (1480 m.–1541 m. balandžio mėn.) – LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Jurgis Radvila I ir Kristupas Radvila Perkūnas · Jurgis Radvila I ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis etmonas

LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvilaitis

Mikalojus Radvilaitis (kitaip vadinamas Mikalojumi Radvila Senuoju,,, g. po 1450 m. – 1509 m. liepos 16 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Mikalojus Radvilaitis · Mikalojus Radvilaitis ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Ostapas Valavičius

Ostapas (Eustachijus) Valavičius (apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Ostapas Valavičius · Ostapas Valavičius ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1564 m.

1564 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1564 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1564 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1566 m.

1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1566 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1566 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1569 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1579 m.

1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1579 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1579 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1584 m.

1584 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1584 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1584 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1585 m.

1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1585 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1585 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1586 m.

1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1586 m. ir Kristupas Radvila Perkūnas · 1586 m. ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas

Kristupas Radvila Perkūnas yra 74 santykius, o Trakų kaštelionas turi 133. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 6.76% = 14 / (74 + 133).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kristupas Radvila Perkūnas ir Trakų kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »