Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka
Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras Liudvikas Radvila, Jonas Stanislovas Sapiega, Kristupas Dorohostaiskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis maršalka, Petras Viesiolovskis, Seimo maršalka, 1635 m., 1637 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Kristupas Viesiolovskis · Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Aleksandras Liudvikas Radvila
Aleksandras Liudvikas Radvila (1594 m. rugpjūčio 4 d. Nesvyžiuje – 1654 m. kovo 30 d. Bolonijoje, Italija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Aleksandras Liudvikas Radvila ir Kristupas Viesiolovskis · Aleksandras Liudvikas Radvila ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Jonas Stanislovas Sapiega
Jonas Stanislovas Sapiega (1589 m. spalio 25 d., Molodečnas – 1635 m. balandžio 10 d., Liachovičiai) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Lietuvos dvaro maršalka (1617–1621 m.), Lietuvos didysis maršalka (nuo 1621 m.).
Jonas Stanislovas Sapiega ir Kristupas Viesiolovskis · Jonas Stanislovas Sapiega ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Kristupas Dorohostaiskis
Kristupas Manvydas Dorohostaiskis (1562 m. – 1615 m. rugpjūčio 3 d. Vroclavas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalka.
Kristupas Dorohostaiskis ir Kristupas Viesiolovskis · Kristupas Dorohostaiskis ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Lietuvos didysis maršalka
Lietuvos didžiojo maršalkos herbas su Vyčiu ir kiti atributai Didžiojo maršalkos lazdos Lietuvos didysis maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos didysis maršalka · Lietuvos didysis maršalka ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Petras Viesiolovskis
Petras Viesiolovskis (? – 1621 m. rugsėjo 10 d.) – 1611–1621 m.
Kristupas Viesiolovskis ir Petras Viesiolovskis · Lietuvos dvaro maršalka ir Petras Viesiolovskis ·
Seimo maršalka
ATR seimas 1622 m. Karaliaus rūmuose Seimo maršalka – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Kristupas Viesiolovskis ir Seimo maršalka · Lietuvos dvaro maršalka ir Seimo maršalka ·
1635 m.
1635 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1635 m. ir Kristupas Viesiolovskis · 1635 m. ir Lietuvos dvaro maršalka ·
1637 m.
1637 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1637 m. ir Kristupas Viesiolovskis · 1637 m. ir Lietuvos dvaro maršalka ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka panašumų
Palyginimas tarp Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka
Kristupas Viesiolovskis yra 18 santykius, o Lietuvos dvaro maršalka turi 113. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 7.63% = 10 / (18 + 113).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kristupas Viesiolovskis ir Lietuvos dvaro maršalka santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
