Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kuršas ir Latvija
Kuršas ir Latvija turi 40 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Žiemgala, Baltai, Baltijos jūra, Baltvokiečiai, Danija, Dauguva, Estija, Jelgava, Kalavijuočių ordinas, Katalikybė, Kārlis Ulmanis, Kuldyga, Kuršiai, Kuršo gubernija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgala, Latviai, Lenkai, Lielupė, Liepoja, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Livonija, Livonijos ordinas, Lyviai, Rusai, Rusija, Rusijos imperija, ..., Ryga, Rygos įlanka, Sėla (regionas), Stačiatikybė, Venta, Ventspilis, Vidžemė, XVI amžius, 1721 m., 1795 m.. Išplėsti indeksą (10 daugiau) »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Kuršas · Švedija ir Latvija ·
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Kuršas ir Žiemgala · Latvija ir Žiemgala ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Kuršas · Baltai ir Latvija ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Kuršas · Baltijos jūra ir Latvija ·
Baltvokiečiai
Baltvokiečių vėliava Baltvokiečiai (Baltendeutsche) – Estijos ir Latvijos teritorijose gyvenanti vokiečiakalbė mažuma.
Baltvokiečiai ir Kuršas · Baltvokiečiai ir Latvija ·
Danija
Danija, oficialiai Danijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų.
Danija ir Kuršas · Danija ir Latvija ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Kuršas · Dauguva ir Latvija ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Kuršas · Estija ir Latvija ·
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Jelgava ir Kuršas · Jelgava ir Latvija ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Kalavijuočių ordinas ir Kuršas · Kalavijuočių ordinas ir Latvija ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Kuršas · Katalikybė ir Latvija ·
Kārlis Ulmanis
Karlis Ulmanis (1877 m. rugsėjo 4 d. – 1942 m. rugsėjo 20 d.) – tarpukario Latvijos politikas, ministras pirmininkas, 4-asis Latvijos prezidentas.
Kuršas ir Kārlis Ulmanis · Kārlis Ulmanis ir Latvija ·
Kuldyga
Kuldyga (seniau – Kuldinga) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos.
Kuldyga ir Kuršas · Kuldyga ir Latvija ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Kuršas ir Kuršiai · Kuršiai ir Latvija ·
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Kuršas ir Kuršo gubernija · Kuršo gubernija ir Latvija ·
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Kuršas ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Latvija ·
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Kuršas ir Latgala · Latgala ir Latvija ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Kuršas ir Latviai · Latviai ir Latvija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Kuršas ir Lenkai · Latvija ir Lenkai ·
Lielupė
Liẽlupė – antra pagal baseino plotąLatvijos upė (po Dauguvõs).
Kuršas ir Lielupė · Latvija ir Lielupė ·
Liepoja
Liepoja – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros.
Kuršas ir Liepoja · Latvija ir Liepoja ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Kuršas ir Lietuviai · Latvija ir Lietuviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kuršas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Kuršas ir Liuteronybė · Latvija ir Liuteronybė ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Kuršas ir Livonija · Latvija ir Livonija ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Kuršas ir Livonijos ordinas · Latvija ir Livonijos ordinas ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Kuršas ir Lyviai · Latvija ir Lyviai ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Kuršas ir Rusai · Latvija ir Rusai ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Kuršas ir Rusija · Latvija ir Rusija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Kuršas ir Rusijos imperija · Latvija ir Rusijos imperija ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Kuršas ir Ryga · Latvija ir Ryga ·
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Kuršas ir Rygos įlanka · Latvija ir Rygos įlanka ·
Sėla (regionas)
Sėla (lat. Sēlija), arba Augšžemė – Latvijos konstitucija neįteisintas etninės Latvijos etnokultūrinis regionas, apimantis Latvijos Respublikos Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonus (dab. Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos).
Kuršas ir Sėla (regionas) · Latvija ir Sėla (regionas) ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Kuršas ir Stačiatikybė · Latvija ir Stačiatikybė ·
Venta
Venta Lietuvos žemėlapyje Venta Baseinas (hidrologija) Venta – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.
Kuršas ir Venta · Latvija ir Venta ·
Ventspilis
Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.
Kuršas ir Ventspilis · Latvija ir Ventspilis ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Kuršas ir Vidžemė · Latvija ir Vidžemė ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Kuršas ir XVI amžius · Latvija ir XVI amžius ·
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1721 m. ir Kuršas · 1721 m. ir Latvija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kuršas ir Latvija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kuršas ir Latvija panašumų
Palyginimas tarp Kuršas ir Latvija
Kuršas yra 107 santykius, o Latvija turi 371. Kaip jie turi bendro 40, Jaccard indeksas yra 8.37% = 40 / (107 + 371).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kuršas ir Latvija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
