Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Kylantysis kvarkas ir Nukleonas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kylantysis kvarkas ir Nukleonas

Kylantysis kvarkas vs. Nukleonas

Kylantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV. Atomo branduolys, kuris yra sudarytas iš nukleonų. Nukleonas – subatominė dalelė, kuri sudaro atomo branduolį.

Panašumai tarp Kylantysis kvarkas ir Nukleonas

Kylantysis kvarkas ir Nukleonas turi 4 dalykų dažni (Unijapedija): Barionas, Krintantysis kvarkas, Neutronas, Protonas.

Barionas

Barionai – fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui – sunkiosios elementariosios dalelės (rimties masės ne mažesnės už protono).

Barionas ir Kylantysis kvarkas · Barionas ir Nukleonas · Žiūrėti daugiau »

Krintantysis kvarkas

Krintantysis kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus –1/3 e. Jis yra sunkesnis tik už kylantįjį kvarką, o jo masė – tarp 4 ir 8 MeV.

Krintantysis kvarkas ir Kylantysis kvarkas · Krintantysis kvarkas ir Nukleonas · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Kylantysis kvarkas ir Neutronas · Neutronas ir Nukleonas · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Kylantysis kvarkas ir Protonas · Nukleonas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Kylantysis kvarkas ir Nukleonas

Kylantysis kvarkas yra 15 santykius, o Nukleonas turi 10. Kaip jie turi bendro 4, Jaccard indeksas yra 16.00% = 4 / (15 + 10).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kylantysis kvarkas ir Nukleonas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »