Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičių seniūnas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Deltuva, Jonas Kęsgaila, Katyčiai, Kražiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, Lietuvos didysis etmonas, Mykolas Kęsgaila, Ponų taryba, Ragainė, Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila, Trakų kaštelionas, Vilniaus kaštelionas, Vokiečių ordinas, Zadora.
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Kęsgailos ir Žemaičių seniūnas · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Kęsgailos · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Deltuva
Deltuva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, prie kelio, 6 km į vakarus nuo Ukmergės.
Deltuva ir Kęsgailos · Deltuva ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Jonas Kęsgaila
Jonas Kęsgaila (apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Jonas Kęsgaila ir Kęsgailos · Jonas Kęsgaila ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Katyčiai
Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, abipus Šyšos upės.
Katyčiai ir Kęsgailos · Katyčiai ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Kražiai ir Kęsgailos · Kražiai ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kęsgailos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė
Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Vokiečių ordinu (XIV a. pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m.
Kęsgailos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė · Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Kęsgailos ir Lietuvos didysis etmonas · Lietuvos didysis etmonas ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Mykolas Kęsgaila
1420 m. Ukmergės bažnyčiai Mykolo Kęsgailos dovanotas varpas. Mykolas Kęsgaila (apie 1405 m. – 1474 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Kęsgailos ir Mykolas Kęsgaila · Mykolas Kęsgaila ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Kęsgailos ir Ponų taryba · Ponų taryba ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Ragainė
Ragainė (arba Nemanas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.
Kęsgailos ir Ragainė · Ragainė ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ·
Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila
Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila (1503 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje – 1532 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ·
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Kęsgailos ir Trakų kaštelionas · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Trakų kaštelionas ·
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Kęsgailos ir Vilniaus kaštelionas · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Kęsgailos ir Vokiečių ordinas · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vokiečių ordinas ·
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Kęsgailos ir Zadora · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Zadora ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila panašumų
Palyginimas tarp Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
Kęsgailos yra 55 santykius, o Stanislovas Jonavičius Kęsgaila turi 43. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 17.35% = 17 / (55 + 43).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
