Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila
Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičių seniūnas, Žygimantas Senasis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, Stanislovas Jonavičius Kęsgaila, Trakų kaštelionas, Zadora.
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Kęsgailos ir Žemaičių seniūnas · Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ir Žemaičių seniūnas ·
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Kęsgailos ir Žygimantas Senasis · Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ir Žygimantas Senasis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Kęsgailos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ·
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė
Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Vokiečių ordinu (XIV a. pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m.
Kęsgailos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė · Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ·
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (apie 1451 m. greičiausiai Kražiuose – 1527 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Kęsgailos ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ·
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Kęsgailos ir Trakų kaštelionas · Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ir Trakų kaštelionas ·
Zadora
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Kęsgailos ir Zadora · Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila ir Zadora ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila panašumų
Palyginimas tarp Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila
Kęsgailos yra 55 santykius, o Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila turi 17. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 9.72% = 7 / (55 + 17).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kęsgailos ir Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
