Laivyba ir Žuvininkystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Laivyba ir Žuvininkystė

Laivyba vs. Žuvininkystė

Klaipėdos jūrų uostas Laivyba arba laivininkystė – susisiekimas vandens keliais: jūromis, vandenynais, upėmis, kanalais, ežerais ir tvenkiniais; plaukiojimo laivais teorija ir praktika. Žuvininkystės ūkis Žuvininkystė – žuvų ūkis, jų veismas, auginimas ir priežiūra gamtiniuose vandenyse (jūrose ir vandenynuose, ežeruose, upėse ir t.t) ir dirbtiniuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, baseinuose, kūdrose).

Ežeras

Nahuel Huapi ežeras (Argentina) Naujoje Zelandijoje Ežeras – natūralus vandens telkinys sausumos paviršiaus įdubime.

Ežeras ir Laivyba · Ežeras ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Jūra

Viduržemio jūra Audra Baltijos jūroje (Nežinomo dailininko paveikslas 1760 m.) Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.

Jūra ir Laivyba · Jūra ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Laivyba ir Lietuva · Lietuva ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Laivyba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Tvenkinys

Kurobės tvenkinys Japonijoje Tvenkinys, vandens saugykla – dirbtinis vandens telkinys, susidaręs užtvanka užtvenkus upę.

Laivyba ir Tvenkinys · Tvenkinys ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Upė

Merkio upė Varėnės upės aukštupys Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga sausumos paviršiumi.

Laivyba ir Upė · Upė ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »

Vandenynas

Vandenynas – vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius arba 70.8% Žemės paviršiaus (361×106 km²) ploto.

Laivyba ir Vandenynas · Vandenynas ir Žuvininkystė · Žiūrėti daugiau »