Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Latvija ir Latvių kalba
Latvija ir Latvių kalba turi 59 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Airija, Antrasis pasaulinis karas, Australija, Žiemgala, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltijos valstybės, Estų kalba, Estija, Indoeuropiečių kalbos, Jelgava, Juris Alunanas, Kalavijuočių ordinas, Katalikybė, Katekizmas, Krišjānis Barons, Krivičiai, Kuršas, Kuršiai, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgala, Latgalių kalba, Latviai, Latvijos istorija, Lietuva, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonija, Lyviai, ..., Lyvių kalba, Reformacija, Rusai, Rusų kalba, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Sėla (regionas), Sėliai, Tarmė, Tarybų Sąjunga, Vidžemė, Vilnius, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokietija, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1525 m., 1561 m., 1569 m., 1585 m., 1721 m., 1772 m., 1795 m., 2009 m., 2010 m.. Išplėsti indeksą (29 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Latvija · Abiejų Tautų Respublika ir Latvių kalba ·
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Airija ir Latvija · Airija ir Latvių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Latvija · Antrasis pasaulinis karas ir Latvių kalba ·
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Australija ir Latvija · Australija ir Latvių kalba ·
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Latvija ir Žiemgala · Latvių kalba ir Žiemgala ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Latvija · Baltarusija ir Latvių kalba ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvija · Baltų kalbos ir Latvių kalba ·
Baltijos valstybės
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
Baltijos valstybės ir Latvija · Baltijos valstybės ir Latvių kalba ·
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Estų kalba ir Latvija · Estų kalba ir Latvių kalba ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Latvija · Estija ir Latvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Latvija · Indoeuropiečių kalbos ir Latvių kalba ·
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Jelgava ir Latvija · Jelgava ir Latvių kalba ·
Juris Alunanas
Juris Alunanas (tikrasis vardas Gustavs Georgs Frīdrihs Alunāns, 1832 m. gegužės 13 d. Jaunkalsnava, dab. Maduonos savivaldybė – 1864 m. balandžio 18 d. Juostenės valsčius) – latvių poetas, kalbininkas, istorikas.
Juris Alunanas ir Latvija · Juris Alunanas ir Latvių kalba ·
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Kalavijuočių ordinas ir Latvija · Kalavijuočių ordinas ir Latvių kalba ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Latvija · Katalikybė ir Latvių kalba ·
Katekizmas
Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.
Katekizmas ir Latvija · Katekizmas ir Latvių kalba ·
Krišjānis Barons
Krišjanis Baronas (1835 m. spalio 31 d. Strutelės dvare, dab. Tukumo rajonas – 1923 m. kovo 8 d. Rygoje) – latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas.
Krišjānis Barons ir Latvija · Krišjānis Barons ir Latvių kalba ·
Krivičiai
thumb Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Krivičiai ir Latvija · Krivičiai ir Latvių kalba ·
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Kuršas ir Latvija · Kuršas ir Latvių kalba ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Kuršiai ir Latvija · Kuršiai ir Latvių kalba ·
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Latvija · Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Latvių kalba ·
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Latgala ir Latvija · Latgala ir Latvių kalba ·
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Latgalių kalba ir Latvija · Latgalių kalba ir Latvių kalba ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Latviai ir Latvija · Latviai ir Latvių kalba ·
Latvijos istorija
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.
Latvija ir Latvijos istorija · Latvijos istorija ir Latvių kalba ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lietuva · Latvių kalba ir Lietuva ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Latvija ir Lietuvių kalba · Latvių kalba ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Latvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Latvija ir Livonija · Latvių kalba ir Livonija ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Latvija ir Lyviai · Latvių kalba ir Lyviai ·
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Latvija ir Lyvių kalba · Latvių kalba ir Lyvių kalba ·
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Latvija ir Reformacija · Latvių kalba ir Reformacija ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Latvija ir Rusai · Latvių kalba ir Rusai ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Latvija ir Rusų kalba · Latvių kalba ir Rusų kalba ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Latvija ir Rusija · Latvių kalba ir Rusija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Latvija ir Rusijos imperija · Latvių kalba ir Rusijos imperija ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Latvija ir Ryga · Latvių kalba ir Ryga ·
Sėla (regionas)
Sėla (lat. Sēlija), arba Augšžemė – Latvijos konstitucija neįteisintas etninės Latvijos etnokultūrinis regionas, apimantis Latvijos Respublikos Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonus (dab. Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos).
Latvija ir Sėla (regionas) · Latvių kalba ir Sėla (regionas) ·
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Latvija ir Sėliai · Latvių kalba ir Sėliai ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Latvija ir Tarmė · Latvių kalba ir Tarmė ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Latvija ir Tarybų Sąjunga · Latvių kalba ir Tarybų Sąjunga ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Latvija ir Vidžemė · Latvių kalba ir Vidžemė ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Latvija ir Vilnius · Latvių kalba ir Vilnius ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Latvija ir Vokiečiai · Latvių kalba ir Vokiečiai ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Latvija ir Vokiečių kalba · Latvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Latvija ir Vokietija · Latvių kalba ir Vokietija ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Latvija ir XIII amžius · Latvių kalba ir XIII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Latvija ir XIX amžius · Latvių kalba ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Latvija ir XVI amžius · Latvių kalba ir XVI amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Latvija ir XX amžius · Latvių kalba ir XX amžius ·
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1525 m. ir Latvija · 1525 m. ir Latvių kalba ·
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1561 m. ir Latvija · 1561 m. ir Latvių kalba ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Latvija · 1569 m. ir Latvių kalba ·
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1585 m. ir Latvija · 1585 m. ir Latvių kalba ·
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1721 m. ir Latvija · 1721 m. ir Latvių kalba ·
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1772 m. ir Latvija · 1772 m. ir Latvių kalba ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Latvija · 1795 m. ir Latvių kalba ·
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2009 m. ir Latvija · 2009 m. ir Latvių kalba ·
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latvija ir Latvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latvija ir Latvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Latvija ir Latvių kalba
Latvija yra 371 santykius, o Latvių kalba turi 243. Kaip jie turi bendro 59, Jaccard indeksas yra 9.61% = 59 / (371 + 243).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latvija ir Latvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
