Panašumai tarp Latvija ir Livonijos vaivadija
Latvija ir Livonijos vaivadija turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Švedija, Daugpilis, Estija, Kuršas, Latgala, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos ordinas, Rėzeknė, Rusijos imperija, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, 1772 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Latvija · Abiejų Tautų Respublika ir Livonijos vaivadija ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Latvija · Švedija ir Livonijos vaivadija ·
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Daugpilis ir Latvija · Daugpilis ir Livonijos vaivadija ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Latvija · Estija ir Livonijos vaivadija ·
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Kuršas ir Latvija · Kuršas ir Livonijos vaivadija ·
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Latgala ir Latvija · Latgala ir Livonijos vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Latvija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonijos vaivadija ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Latvija ir Livonijos ordinas · Livonijos ordinas ir Livonijos vaivadija ·
Rėzeknė
Rėzeknė (seniau – Rėzytė) – miestas Latvijos rytuose, Latgaloje.
Latvija ir Rėzeknė · Livonijos vaivadija ir Rėzeknė ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Latvija ir Rusijos imperija · Livonijos vaivadija ir Rusijos imperija ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Latvija ir Vokiečių kalba · Livonijos vaivadija ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Latvija ir Vokiečių ordinas · Livonijos vaivadija ir Vokiečių ordinas ·
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1772 m. ir Latvija · 1772 m. ir Livonijos vaivadija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latvija ir Livonijos vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latvija ir Livonijos vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Latvija ir Livonijos vaivadija
Latvija yra 371 santykius, o Livonijos vaivadija turi 38. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 3.42% = 14 / (371 + 38).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latvija ir Livonijos vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: