Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Latvių kalba ir Lotynų kalba
Latvių kalba ir Lotynų kalba turi 26 dalykų dažni (Unijapedija): Asmuo (gramatika), Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Fleksinė kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jungtinė Karalystė, Kamienas (kalbotyra), Katalikybė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lotynų abėcėlė, Nuosaka, Prūsų kalba, Rūšis (gramatinė), Tarptautinis žodis, V amžius, Veikslas, VI amžius, Vokietija, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius.
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Latvių kalba · Asmuo (gramatika) ir Lotynų kalba ·
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Brūkšnelis (diakritinis ženklas) ir Latvių kalba · Brūkšnelis (diakritinis ženklas) ir Lotynų kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Latvių kalba · Fleksinė kalba ir Lotynų kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Latvių kalba · Gramatinė giminė ir Lotynų kalba ·
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Gramatinis laikas ir Latvių kalba · Gramatinis laikas ir Lotynų kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Latvių kalba · Gramatinis skaičius ir Lotynų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Latvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Lotynų kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba ·
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Jungtinė Karalystė ir Latvių kalba · Jungtinė Karalystė ir Lotynų kalba ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Kamienas (kalbotyra) ir Latvių kalba · Kamienas (kalbotyra) ir Lotynų kalba ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Latvių kalba · Katalikybė ir Lotynų kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Latvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lotynų kalba ·
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Latvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Lotynų abėcėlė ir Lotynų kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Latvių kalba ir Nuosaka · Lotynų kalba ir Nuosaka ·
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Latvių kalba ir Prūsų kalba · Lotynų kalba ir Prūsų kalba ·
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Latvių kalba ir Rūšis (gramatinė) · Lotynų kalba ir Rūšis (gramatinė) ·
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Latvių kalba ir Tarptautinis žodis · Lotynų kalba ir Tarptautinis žodis ·
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir V amžius · Lotynų kalba ir V amžius ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Latvių kalba ir Veikslas · Lotynų kalba ir Veikslas ·
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir VI amžius · Lotynų kalba ir VI amžius ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Latvių kalba ir Vokietija · Lotynų kalba ir Vokietija ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIII amžius · Lotynų kalba ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIV amžius · Lotynų kalba ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XIX amžius · Lotynų kalba ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Latvių kalba ir XVI amžius · Lotynų kalba ir XVI amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latvių kalba ir Lotynų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latvių kalba ir Lotynų kalba panašumų
Palyginimas tarp Latvių kalba ir Lotynų kalba
Latvių kalba yra 243 santykius, o Lotynų kalba turi 172. Kaip jie turi bendro 26, Jaccard indeksas yra 6.27% = 26 / (243 + 172).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latvių kalba ir Lotynų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
