Panašumai tarp Latvių kalba ir Prūsų kalba
Latvių kalba ir Prūsų kalba turi 21 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikata, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Būdvardis, Daiktavardis, Hipotezė, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Jānis Endzelīns, Jotvingių kalba, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kazimieras Būga, Kirtis, Priebalsis, Priegaidė, Skaitvardis, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Vokiečiai, Vokiečių kalba.
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Latvių kalba · Afrikata ir Prūsų kalba ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Latvių kalba · Baltų kalbos ir Prūsų kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Baltų prokalbė ir Prūsų kalba ·
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Baltų-slavų kalbos ir Latvių kalba · Baltų-slavų kalbos ir Prūsų kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Latvių kalba · Būdvardis ir Prūsų kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Latvių kalba · Daiktavardis ir Prūsų kalba ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Latvių kalba · Hipotezė ir Prūsų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Latvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Prūsų kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Prūsų kalba ·
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Jānis Endzelīns ir Latvių kalba · Jānis Endzelīns ir Prūsų kalba ·
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Jotvingių kalba ir Latvių kalba · Jotvingių kalba ir Prūsų kalba ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Latvių kalba · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prūsų kalba ·
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Kazimieras Būga ir Latvių kalba · Kazimieras Būga ir Prūsų kalba ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Kirtis ir Latvių kalba · Kirtis ir Prūsų kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Latvių kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Prūsų kalba ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Latvių kalba ir Priegaidė · Priegaidė ir Prūsų kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Latvių kalba ir Skaitvardis · Prūsų kalba ir Skaitvardis ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Latvių kalba ir Tarmė · Prūsų kalba ir Tarmė ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Latvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Prūsų kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Latvių kalba ir Vokiečiai · Prūsų kalba ir Vokiečiai ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Latvių kalba ir Vokiečių kalba · Prūsų kalba ir Vokiečių kalba ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Latvių kalba ir Prūsų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Latvių kalba ir Prūsų kalba panašumų
Palyginimas tarp Latvių kalba ir Prūsų kalba
Latvių kalba yra 243 santykius, o Prūsų kalba turi 68. Kaip jie turi bendro 21, Jaccard indeksas yra 6.75% = 21 / (243 + 68).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Latvių kalba ir Prūsų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: