Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis

Lenkija vs. Palenkės Radzynio apskritis

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Palenkės Radzynio apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.

Panašumai tarp Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis

Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Lenkijos Kongreso karalystė, Lenkijos Liaudies Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino vaivadija, Trečiasis Reichas, X amžius, 1795 m., 1919 m., 1939 m., 1945 m., 2010 m..

Lenkijos Kongreso karalystė

Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m.

Lenkija ir Lenkijos Kongreso karalystė · Lenkijos Kongreso karalystė ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos Liaudies Respublika

Lenkijos Liaudies Respublika – oficialus Lenkijos pavadinimas 1952–1989 m.

Lenkija ir Lenkijos Liaudies Respublika · Lenkijos Liaudies Respublika ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Liublino vaivadija

Liublino vaivadija – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose.

Lenkija ir Liublino vaivadija · Liublino vaivadija ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Trečiasis Reichas

Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.

Lenkija ir Trečiasis Reichas · Palenkės Radzynio apskritis ir Trečiasis Reichas · Žiūrėti daugiau »

X amžius

Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.

Lenkija ir X amžius · Palenkės Radzynio apskritis ir X amžius · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1795 m. ir Lenkija · 1795 m. ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1919 m. ir Lenkija · 1919 m. ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Lenkija · 1939 m. ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1945 m. ir Lenkija · 1945 m. ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

2010 m.

2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

2010 m. ir Lenkija · 2010 m. ir Palenkės Radzynio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis

Lenkija yra 240 santykius, o Palenkės Radzynio apskritis turi 59. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 3.68% = 11 / (240 + 59).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lenkija ir Palenkės Radzynio apskritis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »