Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lenkija ir Žalgirio mūšis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Lenkija ir Žalgirio mūšis

Lenkija vs. Žalgirio mūšis

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Žalgirio mūšis – 1410 m.

Panašumai tarp Lenkija ir Žalgirio mūšis

Lenkija ir Žalgirio mūšis turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Bydgoščius, Gdanskas, Jan Matejko, Krokuva, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lodzė, Odra, Olštynas, Prūsija, Vysla.

Bydgoščius

Bydgoščius – aštuntas pagal dydį Lenkijos miestas, miestas-apskritis, Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Brda ir Vyslos upės.

Bydgoščius ir Lenkija · Bydgoščius ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Gdanskas

Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Dancigu) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje.

Gdanskas ir Lenkija · Gdanskas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Jan Matejko

Janas Mateika (1838 m. liepos 28 d. Krokuvoje, dažnai jo gimimo data neteisingai nurodoma kaip liepos 24, pats dailininkas tvirtino, kad jis gimė liepos 30 – 1893 m. lapkričio 1 d. ten pat) – lenkų tapytojas, istorinių ir batalinių paveikslų autorius, istorikas.

Jan Matejko ir Lenkija · Jan Matejko ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Krokuva ir Lenkija · Krokuva ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Lenkija ir Lenkijos karalystė · Lenkijos karalystė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lodzė

Lòdzė – miestas-apskritis Lenkijos centrinėje dalyje, trečiasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.

Lenkija ir Lodzė · Lodzė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Odra

Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.

Lenkija ir Odra · Odra ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Olštynas

Olštynas (seniau Holstin) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, prie Alnos upės, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė.

Lenkija ir Olštynas · Olštynas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Lenkija ir Prūsija · Prūsija ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Vysla

Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.

Lenkija ir Vysla · Vysla ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Lenkija ir Žalgirio mūšis

Lenkija yra 240 santykius, o Žalgirio mūšis turi 87. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 3.36% = 11 / (240 + 87).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lenkija ir Žalgirio mūšis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »