Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas
Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Žalgirio mūšis, Čekijos karalystė, Jadvyga, Jogaila, Krėvos sutartis, Krokuva, Kulmo žemė, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Malborkas, Varmė, 1569 m..
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Lenkijos karalystė ir Žalgirio mūšis · Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis ·
Čekijos karalystė
Čekijos karalystė, arba Bohemijos karalystė – valstybė, buvusi Centrinėje Europoje, de facto nepriklausomas Šventosios Romos imperijos narys.
Lenkijos karalystė ir Čekijos karalystė · Vokiečių ordinas ir Čekijos karalystė ·
Jadvyga
Jadvyga I de Anžu (1373 m. spalio 3 d. – 1399 m. liepos 17 d. Krokuvoje) – Lenkijos karalienė; Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Liudviko I iš Anžu dinastijos (šalutinė Kapetingų šaka) ir Elžbietos Kotromanič (Bosnijos bano Stepano II Kotromaničiaus ir Elžbietos ir Kujavijos dukters) duktė.
Jadvyga ir Lenkijos karalystė · Jadvyga ir Vokiečių ordinas ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Jogaila ir Lenkijos karalystė · Jogaila ir Vokiečių ordinas ·
Krėvos sutartis
Krėvos pilyje'' Krėvos sutartis, Krėvos unija – 1385 m.
Krėvos sutartis ir Lenkijos karalystė · Krėvos sutartis ir Vokiečių ordinas ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Krokuva ir Lenkijos karalystė · Krokuva ir Vokiečių ordinas ·
Kulmo žemė
Kulmo žemė (prūs. Kulms) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.
Kulmo žemė ir Lenkijos karalystė · Kulmo žemė ir Vokiečių ordinas ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lenkijos karalystė · Lenkija ir Vokiečių ordinas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas ·
Malborkas
Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.
Lenkijos karalystė ir Malborkas · Malborkas ir Vokiečių ordinas ·
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Lenkijos karalystė ir Varmė · Varmė ir Vokiečių ordinas ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Lenkijos karalystė · 1569 m. ir Vokiečių ordinas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas panašumų
Palyginimas tarp Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas
Lenkijos karalystė yra 45 santykius, o Vokiečių ordinas turi 153. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 6.06% = 12 / (45 + 153).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
