Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuva ir Skalviai
Lietuva ir Skalviai turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaičiai (baltų gentis), Klaipėda, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kuršiai, Kuršių marios, Kuršių nerija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Nemunas, Pagėgių savivaldybė, Prūsai, Tauragės rajono savivaldybė, Vokiečių ordinas.
Žemaičiai (baltų gentis)
Žemaičiai (sen.) – baltų gentis užėmusi teritorijądabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvytės ir Jūros upių vakaruose, pietuose Smalininkų ir Kauno apylinkėse siekė Nemuną, rytuose nesiekė Šventosios upės, o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų, per Šiaulių miestą, šiek tiek šiauriau Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio.
Lietuva ir Žemaičiai (baltų gentis) · Skalviai ir Žemaičiai (baltų gentis) ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Klaipėda ir Lietuva · Klaipėda ir Skalviai ·
Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.
Klaipėdos rajono savivaldybė ir Lietuva · Klaipėdos rajono savivaldybė ir Skalviai ·
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Kuršiai ir Lietuva · Kuršiai ir Skalviai ·
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Kuršių marios ir Lietuva · Kuršių marios ir Skalviai ·
Kuršių nerija
Kuršių nerijos politinis padalinimas date.
Kuršių nerija ir Lietuva · Kuršių nerija ir Skalviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuva ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Skalviai ·
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Lietuva ir Mažoji Lietuva · Mažoji Lietuva ir Skalviai ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Lietuva ir Nemunas · Nemunas ir Skalviai ·
Pagėgių savivaldybė
Pagėgių savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Lietuva ir Pagėgių savivaldybė · Pagėgių savivaldybė ir Skalviai ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Lietuva ir Prūsai · Prūsai ir Skalviai ·
Tauragės rajono savivaldybė
Tauragės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje.
Lietuva ir Tauragės rajono savivaldybė · Skalviai ir Tauragės rajono savivaldybė ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Lietuva ir Vokiečių ordinas · Skalviai ir Vokiečių ordinas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuva ir Skalviai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuva ir Skalviai panašumų
Palyginimas tarp Lietuva ir Skalviai
Lietuva yra 644 santykius, o Skalviai turi 51. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 1.87% = 13 / (644 + 51).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuva ir Skalviai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
