Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai
Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Šventoji, Deltuva (baltų žemė), Jotvingiai, Lietuva, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mindaugas, Nalšia, Neris, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra.
Šventoji
Šventoji Lietuvos žemėlapyje Šventosios aukštupys ties Antaliepte Šventoji prie Upninkų Šventoji – upė Rytų Lietuvoje; didžiausias Neries intakas (Nemuno baseinas).
Šventoji ir Lietuva (baltų žemė) · Šventoji ir Nalšėnai ·
Deltuva (baltų žemė)
Deltuva (galimi rekonstrukciniai variantai *Dėviltava, *Dveltuva, *Dieveltuva, *Dėviltuva ir kt.; rusėnų k. Diavo(l)tva, Diaveltva), Volynės metraštyje (ties 1219 ir 1265 m.) ir Lietuvos metraščių legendinėje dalyje minima baltų genties (*deltuvos?) ar vienos iš lietuvių kilčių žemė.
Deltuva (baltų žemė) ir Lietuva (baltų žemė) · Deltuva (baltų žemė) ir Nalšėnai ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Jotvingiai ir Lietuva (baltų žemė) · Jotvingiai ir Nalšėnai ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuva (baltų žemė) · Lietuva ir Nalšėnai ·
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Lietuva (baltų žemė) ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Lietuviai (rytiniai senlietuviai) ir Nalšėnai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuva (baltų žemė) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Nalšėnai ·
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Lietuva (baltų žemė) ir Mindaugas · Mindaugas ir Nalšėnai ·
Nalšia
Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.
Lietuva (baltų žemė) ir Nalšia · Nalšia ir Nalšėnai ·
Neris
Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.
Lietuva (baltų žemė) ir Neris · Nalšėnai ir Neris ·
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Lietuva (baltų žemė) ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra · Nalšėnai ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai panašumų
Palyginimas tarp Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai
Lietuva (baltų žemė) yra 43 santykius, o Nalšėnai turi 41. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 11.90% = 10 / (43 + 41).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuva (baltų žemė) ir Nalšėnai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
