Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė
Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Aukštaitija, Žemaitija, Dauguva, Latgaliai, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nemunas, Neris, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, Tomas Baranauskas, Valstybė, Vilnius, 1795 m..
Aukštaitija
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Aukštaitija ir Lietuviai · Aukštaitija ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Lietuviai ir Žemaitija · Lietuvos kunigaikštystė ir Žemaitija ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Lietuviai · Dauguva ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Latgaliai ir Lietuviai · Latgaliai ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Lietuviai ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Lietuviai (rytiniai senlietuviai) ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuviai ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos kunigaikštystė ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Lietuviai ir Nemunas · Lietuvos kunigaikštystė ir Nemunas ·
Neris
Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.
Lietuviai ir Neris · Lietuvos kunigaikštystė ir Neris ·
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Lietuviai ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra · Lietuvos kunigaikštystė ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra ·
Tomas Baranauskas
Tomas Baranauskas (g. 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune) – Lietuvos istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas.
Lietuviai ir Tomas Baranauskas · Lietuvos kunigaikštystė ir Tomas Baranauskas ·
Valstybė
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę vyriausybę, nuolatinius gyventojus, apibrėžtąteritorijąir suverenitetą.
Lietuviai ir Valstybė · Lietuvos kunigaikštystė ir Valstybė ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Lietuviai ir Vilnius · Lietuvos kunigaikštystė ir Vilnius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė
Lietuviai yra 173 santykius, o Lietuvos kunigaikštystė turi 45. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 6.42% = 14 / (173 + 45).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuviai ir Lietuvos kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
