Panašumai tarp Lietuviai ir Vilniaus kraštas
Lietuviai ir Vilniaus kraštas turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Baltarusiai, Baltarusija, Dauguva, Kaunas, Latvija, Lenkai, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liucijus Želigovskis, Nemunas, Pirmasis pasaulinis karas, Rusai, Vilnius, Vokietija, 1918 m., 1920 m., 1940 m..
Baltarusiai
Baltarusiai (blr.: беларусы, biełarusy) arba gudai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį Baltarusijos gyventojų.
Baltarusiai ir Lietuviai · Baltarusiai ir Vilniaus kraštas ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Lietuviai · Baltarusija ir Vilniaus kraštas ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Lietuviai · Dauguva ir Vilniaus kraštas ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Kaunas ir Lietuviai · Kaunas ir Vilniaus kraštas ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lietuviai · Latvija ir Vilniaus kraštas ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Lenkai ir Lietuviai · Lenkai ir Vilniaus kraštas ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lietuviai · Lenkija ir Vilniaus kraštas ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuviai · Lietuva ir Vilniaus kraštas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kraštas ·
Liucijus Želigovskis
Liucijanas Želigovskis (1865 m. spalio 17 d. – 1947 m. liepos 9 d.) – Lenkijos karo veikėjas, generolas.
Lietuviai ir Liucijus Želigovskis · Liucijus Želigovskis ir Vilniaus kraštas ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Lietuviai ir Nemunas · Nemunas ir Vilniaus kraštas ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Lietuviai ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Vilniaus kraštas ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Lietuviai ir Rusai · Rusai ir Vilniaus kraštas ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Lietuviai ir Vilnius · Vilniaus kraštas ir Vilnius ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuviai ir Vokietija · Vilniaus kraštas ir Vokietija ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Lietuviai · 1918 m. ir Vilniaus kraštas ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1920 m. ir Lietuviai · 1920 m. ir Vilniaus kraštas ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuviai ir Vilniaus kraštas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuviai ir Vilniaus kraštas panašumų
Palyginimas tarp Lietuviai ir Vilniaus kraštas
Lietuviai yra 173 santykius, o Vilniaus kraštas turi 123. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 6.08% = 18 / (173 + 123).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuviai ir Vilniaus kraštas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: