Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra
Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra turi 60 dalykų dažni (Unijapedija): Antanas Baranauskas, Antrasis pasaulinis karas, Aušra (laikraštis), Aukštaičių tarmė, Žemaitija, Žodynas, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Berlynas, Danielius Kleinas, Folkloras, Graikų kalba, Italija, Jonas Bretkūnas, Jonas Jablonskis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Karaliaučius, Katalikybė, Kirilica, Knygnešystė, Konstantinas Sirvydas, Kristijonas Donelaitis, Krokuva, Lenkų kalba, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lotynų kalba, Malda, Martynas Mažvydas, ..., Martyno Mažvydo katekizmas, Mikalojus Daukša, Motiejus Valančius, Pilypas Ruigys, Rusifikacija, Simonas Daukantas, Slavų kalbos, Tarpukaris, Tarybų Sąjunga, Varpas (laikraštis), Vokiečių kalba, Vokietija, Vytauto Didžiojo universitetas, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1547 m., 1620 m., 1653 m., 1864 m., 1883 m., 1901 m., 1940 m., 1990 m.. Išplėsti indeksą (30 daugiau) »
Antanas Baranauskas
Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, Utenos apskritis – 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas.
Antanas Baranauskas ir Lietuvių kalba · Antanas Baranauskas ir Lietuvių literatūra ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvių kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvių literatūra ·
Aušra (laikraštis)
„Aušra” (AUSZRA) – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba, vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“, 1883–1886 m.
Aušra (laikraštis) ir Lietuvių kalba · Aušra (laikraštis) ir Lietuvių literatūra ·
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Aukštaičių tarmė ir Lietuvių kalba · Aukštaičių tarmė ir Lietuvių literatūra ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Lietuvių kalba ir Žemaitija · Lietuvių literatūra ir Žemaitija ·
Žodynas
PAGENAME Žodynas – žodžių sąrašas su jų reikšmėmis (apibrėžimais).
Lietuvių kalba ir Žodynas · Lietuvių literatūra ir Žodynas ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Lietuvių kalba · Baltai ir Lietuvių literatūra ·
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Baltarusių kalba ir Lietuvių kalba · Baltarusių kalba ir Lietuvių literatūra ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Lietuvių kalba · Baltarusija ir Lietuvių literatūra ·
Berlynas
Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Berlynas ir Lietuvių kalba · Berlynas ir Lietuvių literatūra ·
Danielius Kleinas
Danielius Kleinas (1609 m. gegužės 30 d. Tilžėje – 1666 m. lapkričio 28 d. ten pat) – Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas.
Danielius Kleinas ir Lietuvių kalba · Danielius Kleinas ir Lietuvių literatūra ·
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Folkloras ir Lietuvių kalba · Folkloras ir Lietuvių literatūra ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Graikų kalba ir Lietuvių kalba · Graikų kalba ir Lietuvių literatūra ·
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Italija ir Lietuvių kalba · Italija ir Lietuvių literatūra ·
Jonas Bretkūnas
Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
Jonas Bretkūnas ir Lietuvių kalba · Jonas Bretkūnas ir Lietuvių literatūra ·
Jonas Jablonskis
Petrašiūnų kapinėse Jonas Jablonskis ant 5 litų banknoto Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. – 1930 m. vasario 23 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, norminęs lietuvių bendrinę kalbą.
Jonas Jablonskis ir Lietuvių kalba · Jonas Jablonskis ir Lietuvių literatūra ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių kalba · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lietuvių literatūra ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučius ir Lietuvių kalba · Karaliaučius ir Lietuvių literatūra ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Lietuvių kalba · Katalikybė ir Lietuvių literatūra ·
Kirilica
Kirilica, taip pat kirilika.
Kirilica ir Lietuvių kalba · Kirilica ir Lietuvių literatūra ·
Knygnešystė
Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.
Knygnešystė ir Lietuvių kalba · Knygnešystė ir Lietuvių literatūra ·
Konstantinas Sirvydas
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.
Konstantinas Sirvydas ir Lietuvių kalba · Konstantinas Sirvydas ir Lietuvių literatūra ·
Kristijonas Donelaitis
Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
Kristijonas Donelaitis ir Lietuvių kalba · Kristijonas Donelaitis ir Lietuvių literatūra ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Krokuva ir Lietuvių kalba · Krokuva ir Lietuvių literatūra ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Lenkų kalba ir Lietuvių kalba · Lenkų kalba ir Lietuvių literatūra ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuvių kalba · Lietuva ir Lietuvių literatūra ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvių literatūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Lietuvių kalba ir Lotynų kalba · Lietuvių literatūra ir Lotynų kalba ·
Malda
Malda – kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti bei padėka už tai.
Lietuvių kalba ir Malda · Lietuvių literatūra ir Malda ·
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Lietuvių kalba ir Martynas Mažvydas · Lietuvių literatūra ir Martynas Mažvydas ·
Martyno Mažvydo katekizmas
Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.
Lietuvių kalba ir Martyno Mažvydo katekizmas · Lietuvių literatūra ir Martyno Mažvydo katekizmas ·
Mikalojus Daukša
Mikalojus Daukša (g. apie 1527 m. Babėnuose – 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.
Lietuvių kalba ir Mikalojus Daukša · Lietuvių literatūra ir Mikalojus Daukša ·
Motiejus Valančius
Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
Lietuvių kalba ir Motiejus Valančius · Lietuvių literatūra ir Motiejus Valančius ·
Pilypas Ruigys
Pilypas Ruigys (1675 m. kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis – 1749 m. balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
Lietuvių kalba ir Pilypas Ruigys · Lietuvių literatūra ir Pilypas Ruigys ·
Rusifikacija
Rusifikacija – prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse.
Lietuvių kalba ir Rusifikacija · Lietuvių literatūra ir Rusifikacija ·
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Lietuvių kalba ir Simonas Daukantas · Lietuvių literatūra ir Simonas Daukantas ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Lietuvių kalba ir Slavų kalbos · Lietuvių literatūra ir Slavų kalbos ·
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Lietuvių kalba ir Tarpukaris · Lietuvių literatūra ir Tarpukaris ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Lietuvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Lietuvių literatūra ir Tarybų Sąjunga ·
Varpas (laikraštis)
Varpas 1889 m. Nr. 1 „Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m.
Lietuvių kalba ir Varpas (laikraštis) · Lietuvių literatūra ir Varpas (laikraštis) ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba · Lietuvių literatūra ir Vokiečių kalba ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Lietuvių kalba ir Vokietija · Lietuvių literatūra ir Vokietija ·
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Lietuvių kalba ir Vytauto Didžiojo universitetas · Lietuvių literatūra ir Vytauto Didžiojo universitetas ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIII amžius · Lietuvių literatūra ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIV amžius · Lietuvių literatūra ir XIV amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XIX amžius · Lietuvių literatūra ir XIX amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XV amžius · Lietuvių literatūra ir XV amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XVI amžius · Lietuvių literatūra ir XVI amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XVII amžius · Lietuvių literatūra ir XVII amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XVIII amžius · Lietuvių literatūra ir XVIII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lietuvių kalba ir XX amžius · Lietuvių literatūra ir XX amžius ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius · Lietuvių literatūra ir Zigmas Zinkevičius ·
1547 m.
1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1547 m. ir Lietuvių kalba · 1547 m. ir Lietuvių literatūra ·
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1620 m. ir Lietuvių kalba · 1620 m. ir Lietuvių literatūra ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1653 m. ir Lietuvių kalba · 1653 m. ir Lietuvių literatūra ·
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1864 m. ir Lietuvių kalba · 1864 m. ir Lietuvių literatūra ·
1883 m.
1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1883 m. ir Lietuvių kalba · 1883 m. ir Lietuvių literatūra ·
1901 m.
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1901 m. ir Lietuvių kalba · 1901 m. ir Lietuvių literatūra ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1940 m. ir Lietuvių kalba · 1940 m. ir Lietuvių literatūra ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Lietuvių kalba · 1990 m. ir Lietuvių literatūra ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra
Lietuvių kalba yra 434 santykius, o Lietuvių literatūra turi 540. Kaip jie turi bendro 60, Jaccard indeksas yra 6.16% = 60 / (434 + 540).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių kalba ir Lietuvių literatūra santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
