Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių kalba ir Prielinksnis
Lietuvių kalba ir Prielinksnis turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Įnagininkas, Įvardis, Būdvardis, Daiktavardis, Galininkas, Kalbos dalis, Kilmininkas, Leksika, Linksnis, Priešdėlis, Prieveiksmis, Sintaksė, Skaitvardis, Veiksmažodis.
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Lietuvių kalba ir Įnagininkas · Prielinksnis ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Lietuvių kalba ir Įvardis · Prielinksnis ir Įvardis ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lietuvių kalba · Būdvardis ir Prielinksnis ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lietuvių kalba · Daiktavardis ir Prielinksnis ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lietuvių kalba · Galininkas ir Prielinksnis ·
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Kalbos dalis ir Lietuvių kalba · Kalbos dalis ir Prielinksnis ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lietuvių kalba · Kilmininkas ir Prielinksnis ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Leksika ir Lietuvių kalba · Leksika ir Prielinksnis ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Lietuvių kalba ir Linksnis · Linksnis ir Prielinksnis ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Lietuvių kalba ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Prielinksnis ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Lietuvių kalba ir Prieveiksmis · Prielinksnis ir Prieveiksmis ·
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Lietuvių kalba ir Sintaksė · Prielinksnis ir Sintaksė ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Lietuvių kalba ir Skaitvardis · Prielinksnis ir Skaitvardis ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Lietuvių kalba ir Veiksmažodis · Prielinksnis ir Veiksmažodis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių kalba ir Prielinksnis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių kalba ir Prielinksnis panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių kalba ir Prielinksnis
Lietuvių kalba yra 434 santykius, o Prielinksnis turi 17. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 3.10% = 14 / (434 + 17).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių kalba ir Prielinksnis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
