Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė
Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė turi 80 dalykų dažni (Unijapedija): A, Afrikata, Aleksas Stanislovas Girdenis, Antanas Salys, Aukštaičių tarmė, Š, Šiaurės žemaičių patarmė, Ū, Įnagininkas, Ž, Žemaitija, Č, Ė, B, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Būdvardis, Bendratis, C, D, Daiktavardis, Dvigarsis, Dviskaita, E, F, Folkloras, G, Galininkas, Germanizmas, Gramatinė giminė, ..., H, Hipotezė, I, Indoeuropiečių prokalbė, J, K, Kamienas (kalbotyra), Katalikybė, Kilmininkas, Kirtis, Kuršių kalba, L, Leksika, Lietuva, Lotynų abėcėlė, M, Martynas Mažvydas, Martyno Mažvydo katekizmas, Motiejus Valančius, N, Naudininkas, Nuosaka, O, P, Pažyminys, Padalyvis, Patarmė, Pietų žemaičių patarmė, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, R, S, Simonas Daukantas, Skiemuo, Slavizmas, T, Tarinys, U, V, Vakarų žemaičių patarmė, Vardažodis, Vardininkas, Veikslas, Vilnius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Z, Zigmas Zinkevičius, 2010 m.. Išplėsti indeksą (50 daugiau) »
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
A ir Lietuvių kalba · A ir Žemaičių tarmė ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Lietuvių kalba · Afrikata ir Žemaičių tarmė ·
Aleksas Stanislovas Girdenis
Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Aleksas Stanislovas Girdenis ir Lietuvių kalba · Aleksas Stanislovas Girdenis ir Žemaičių tarmė ·
Antanas Salys
Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.
Antanas Salys ir Lietuvių kalba · Antanas Salys ir Žemaičių tarmė ·
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Aukštaičių tarmė ir Lietuvių kalba · Aukštaičių tarmė ir Žemaičių tarmė ·
Š
Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Š ir Lietuvių kalba · Š ir Žemaičių tarmė ·
Šiaurės žemaičių patarmė
Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje.
Šiaurės žemaičių patarmė ir Lietuvių kalba · Šiaurės žemaičių patarmė ir Žemaičių tarmė ·
Ū
Ū ir ū – dvidešimt devintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Ū · Ū ir Žemaičių tarmė ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Lietuvių kalba ir Įnagininkas · Įnagininkas ir Žemaičių tarmė ·
Ž
Ž ir ž – trisdešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Ž · Ž ir Žemaičių tarmė ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Lietuvių kalba ir Žemaitija · Žemaitija ir Žemaičių tarmė ·
Č
Č ir č – penktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Č · Č ir Žemaičių tarmė ·
Ė
Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku.
Lietuvių kalba ir Ė · Ė ir Žemaičių tarmė ·
B
B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
B ir Lietuvių kalba · B ir Žemaičių tarmė ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Baltų kalbos ir Žemaičių tarmė ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Baltų prokalbė ir Žemaičių tarmė ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lietuvių kalba · Būdvardis ir Žemaičių tarmė ·
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Bendratis ir Lietuvių kalba · Bendratis ir Žemaičių tarmė ·
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
C ir Lietuvių kalba · C ir Žemaičių tarmė ·
D
D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
D ir Lietuvių kalba · D ir Žemaičių tarmė ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lietuvių kalba · Daiktavardis ir Žemaičių tarmė ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Lietuvių kalba · Dvigarsis ir Žemaičių tarmė ·
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Dviskaita ir Lietuvių kalba · Dviskaita ir Žemaičių tarmė ·
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
E ir Lietuvių kalba · E ir Žemaičių tarmė ·
F
F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
F ir Lietuvių kalba · F ir Žemaičių tarmė ·
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Folkloras ir Lietuvių kalba · Folkloras ir Žemaičių tarmė ·
G
G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
G ir Lietuvių kalba · G ir Žemaičių tarmė ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lietuvių kalba · Galininkas ir Žemaičių tarmė ·
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Germanizmas ir Lietuvių kalba · Germanizmas ir Žemaičių tarmė ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Lietuvių kalba · Gramatinė giminė ir Žemaičių tarmė ·
H
H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
H ir Lietuvių kalba · H ir Žemaičių tarmė ·
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Hipotezė ir Lietuvių kalba · Hipotezė ir Žemaičių tarmė ·
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
I ir Lietuvių kalba · I ir Žemaičių tarmė ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Indoeuropiečių prokalbė ir Žemaičių tarmė ·
J
J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
J ir Lietuvių kalba · J ir Žemaičių tarmė ·
K
K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
K ir Lietuvių kalba · K ir Žemaičių tarmė ·
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Kamienas (kalbotyra) ir Lietuvių kalba · Kamienas (kalbotyra) ir Žemaičių tarmė ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Lietuvių kalba · Katalikybė ir Žemaičių tarmė ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lietuvių kalba · Kilmininkas ir Žemaičių tarmė ·
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Kirtis ir Lietuvių kalba · Kirtis ir Žemaičių tarmė ·
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Kuršių kalba ir Lietuvių kalba · Kuršių kalba ir Žemaičių tarmė ·
L
L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
L ir Lietuvių kalba · L ir Žemaičių tarmė ·
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Leksika ir Lietuvių kalba · Leksika ir Žemaičių tarmė ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuvių kalba · Lietuva ir Žemaičių tarmė ·
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Lietuvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Lotynų abėcėlė ir Žemaičių tarmė ·
M
M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir M · M ir Žemaičių tarmė ·
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Lietuvių kalba ir Martynas Mažvydas · Martynas Mažvydas ir Žemaičių tarmė ·
Martyno Mažvydo katekizmas
Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.
Lietuvių kalba ir Martyno Mažvydo katekizmas · Martyno Mažvydo katekizmas ir Žemaičių tarmė ·
Motiejus Valančius
Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) (datos nurodytos pagal senąjį, Julijaus kalendorių) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.
Lietuvių kalba ir Motiejus Valančius · Motiejus Valančius ir Žemaičių tarmė ·
N
N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir N · N ir Žemaičių tarmė ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Lietuvių kalba ir Naudininkas · Naudininkas ir Žemaičių tarmė ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Lietuvių kalba ir Nuosaka · Nuosaka ir Žemaičių tarmė ·
O
O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir O · O ir Žemaičių tarmė ·
P
P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir P · P ir Žemaičių tarmė ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Lietuvių kalba ir Pažyminys · Pažyminys ir Žemaičių tarmė ·
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Lietuvių kalba ir Padalyvis · Padalyvis ir Žemaičių tarmė ·
Patarmė
Patarmė – tarmės smulkesnė teritorinė atmaina, pasižyminti savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais.
Lietuvių kalba ir Patarmė · Patarmė ir Žemaičių tarmė ·
Pietų žemaičių patarmė
Pietų žemaičių patarmė (arba dūnininkų tarmė) – žemaičių pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių Žemaitijoje.
Lietuvių kalba ir Pietų žemaičių patarmė · Pietų žemaičių patarmė ir Žemaičių tarmė ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Lietuvių kalba ir Priegaidė · Priegaidė ir Žemaičių tarmė ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Lietuvių kalba ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Žemaičių tarmė ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Lietuvių kalba ir Priesaga · Priesaga ir Žemaičių tarmė ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Lietuvių kalba ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Žemaičių tarmė ·
R
R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir R · R ir Žemaičių tarmė ·
S
S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir S · S ir Žemaičių tarmė ·
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Lietuvių kalba ir Simonas Daukantas · Simonas Daukantas ir Žemaičių tarmė ·
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Lietuvių kalba ir Skiemuo · Skiemuo ir Žemaičių tarmė ·
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Lietuvių kalba ir Slavizmas · Slavizmas ir Žemaičių tarmė ·
T
T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir T · T ir Žemaičių tarmė ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Lietuvių kalba ir Tarinys · Tarinys ir Žemaičių tarmė ·
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir U · U ir Žemaičių tarmė ·
V
V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir V · V ir Žemaičių tarmė ·
Vakarų žemaičių patarmė
Vakarų žemaičių patarmė (arba donininkų tarmė) – žemaičių vakarinė patarmė, vartota didžiojoje Klaipėdos krašto dalyje.
Lietuvių kalba ir Vakarų žemaičių patarmė · Vakarų žemaičių patarmė ir Žemaičių tarmė ·
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Lietuvių kalba ir Vardažodis · Vardažodis ir Žemaičių tarmė ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Lietuvių kalba ir Vardininkas · Vardininkas ir Žemaičių tarmė ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Lietuvių kalba ir Veikslas · Veikslas ir Žemaičių tarmė ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Lietuvių kalba ir Vilnius · Vilnius ir Žemaičių tarmė ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Lietuvių kalba ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Visuotinė lietuvių enciklopedija ir Žemaičių tarmė ·
Z
Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Lietuvių kalba ir Z · Z ir Žemaičių tarmė ·
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Lietuvių kalba ir Zigmas Zinkevičius · Zigmas Zinkevičius ir Žemaičių tarmė ·
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė panašumų
Palyginimas tarp Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė
Lietuvių kalba yra 434 santykius, o Žemaičių tarmė turi 221. Kaip jie turi bendro 80, Jaccard indeksas yra 12.21% = 80 / (434 + 221).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvių kalba ir Žemaičių tarmė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
