Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795)
Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.
Skirtumas tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vs. Naugarduko vaivadija (1507–1795)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių. Naugarduko vaivadija – nuo 1507 m.
Panašumai tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Rusijos imperija, Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, 1507 m., 1569 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Abiejų Tautų Respublika ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusijos imperija · Naugarduko vaivadija (1507–1795) ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Tribunolo knyga (rusėnų kalb.), 1586 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas – bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas · Naugarduko vaivadija (1507–1795) ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas · Žiūrėti daugiau »
1507 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1507 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1507 m. ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) · Žiūrėti daugiau »
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1569 m. ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) · Žiūrėti daugiau »
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1795 m. ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) · Žiūrėti daugiau »
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra 146 santykius, o Naugarduko vaivadija (1507–1795) turi 26. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 3.49% = 6 / (146 + 26).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivadija (1507–1795) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
