Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga
Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.
Skirtumas tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vs. Vaišelga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių. Vaišelga (arba Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas 1223 m. – 1267 m. balandžio 18–23 d.) – vyriausias Mindaugo sūnus ir vietininkas Naugarduke.
Panašumai tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Švarnas, Daumantas, Kalavijuočių ordinas, Lenkijos karalystė, Mindaugas, Treniota, Vokiečių ordinas, 1253 m..
Švarnas (krikšto vardas Jonas; apie 1236–1240 m. – 1270 m. palaidotas Chelme) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1267–1269), Cholmo ir Haličo-Volynės kunigaikštis (1264–1269).
Švarnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Švarnas ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Daumantas (arba Domantas, m. apie 1285 m.) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, kuris valdė apie 1282–1285 m.
Daumantas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Daumantas ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Kalavijuočių ordinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kalavijuočių ordinas ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lenkijos karalystė ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mindaugas · Mindaugas ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Treniota (apie 1210 m. – 1264 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1263–1264 m.), Mindaugo sesers, kurios vardas nežinomas, sūnus.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Treniota · Treniota ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Vaišelga ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1253 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1253 m. ir Vaišelga · Žiūrėti daugiau »
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra 146 santykius, o Vaišelga turi 51. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 4.06% = 8 / (146 + 51).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaišelga santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
Greičiau nei naršyklėje!
