Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba turi 16 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gardinas, Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Statutai, Liublino unija, Vilnius, Vytautas Didysis, 1445 m., 1492 m., 1506 m., 1566 m., 1569 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Abiejų Tautų Respublika ir Ponų taryba ·
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Aleksandras ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Aleksandras ir Ponų taryba ·
Žygimantas Senasis
Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Žygimantas Senasis · Ponų taryba ir Žygimantas Senasis ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Ponų taryba ·
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Gardinas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Gardinas ir Ponų taryba ·
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Kazimieras Jogailaitis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Kazimieras Jogailaitis ir Ponų taryba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ponų taryba ·
Lietuvos Statutai
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Lietuvos Statutai · Lietuvos Statutai ir Ponų taryba ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Liublino unija · Liublino unija ir Ponų taryba ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Vilnius · Ponų taryba ir Vilnius ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Vytautas Didysis · Ponų taryba ir Vytautas Didysis ·
1445 m.
1445 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1445 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · 1445 m. ir Ponų taryba ·
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1492 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · 1492 m. ir Ponų taryba ·
1506 m.
1506 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1506 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · 1506 m. ir Ponų taryba ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · 1566 m. ir Ponų taryba ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · 1569 m. ir Ponų taryba ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas yra 50 santykius, o Ponų taryba turi 25. Kaip jie turi bendro 16, Jaccard indeksas yra 21.33% = 16 / (50 + 25).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas ir Ponų taryba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
