Greičiau nei naršyklėje!
26 santykiai: Baudžiamasis įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Gegužės 1, Kovo 11, Lietuvos baudžiamosios teisės istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos teisė, Rugsėjo 26, Sausio 16, Tarybų Sąjunga, Teisės šaltinis, Teisės norma, Teisės recepcija, Teisinė atsakomybė, Teisiniai santykiai, Vytautas Piesliakas, 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas, 1918 m., 1919 m., 1940 m., 1990 m., 1996 m., 2000 m., 2003 m..
Baudžiamasis įstatymas
Baudžiamasis įstatymas – įstatymas, numatantis baudžiamąsias teisines pasekmes (sankcijas) už tam tikrąveiką.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Baudžiamasis įstatymas · Žiūrėti daugiau »
Baudžiamojo proceso kodeksas
''Constitutio Criminalis Carolina'' (1532 m.) Baudžiamojo proceso kodeksas – įstatymo galiąturintis teisės normų, reguliuojančių baudžiamąjį procesą, rinkinys; teismo proceso teisynas, baudžiamojo proceso teisės sąvadas, teisės kodeksas.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Baudžiamojo proceso kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 1
Gegužės 1 yra 121-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 122-a).
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Gegužės 1 · Žiūrėti daugiau »
Kovo 11
Kovo 11 yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji).
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Kovo 11 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos baudžiamosios teisės istorija
Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.) Lietuvos baudžiamosios teisės ištakos - paprotinė rytų baltų genčių teisė.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Lietuvos baudžiamosios teisės istorija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
2000 m.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas
1961 m.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos teisė
Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.) Į lietuvių kalbąišversta Gegužės 3-osios Konstitucija Lietuvos Respublikos teisė – Lietuvos teisinės sistemos dalis, norminė LR teisinės sistemos posistemė.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Lietuvos teisė · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 26
Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 270-a).
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Rugsėjo 26 · Žiūrėti daugiau »
Sausio 16
Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Sausio 16 · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Teisės šaltinis
Hamurapio teisynas - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas Teisės šaltinis formaliuoju teisiniu aspektu – teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Teisės šaltinis · Žiūrėti daugiau »
Teisės norma
Teisės norma – kompetentingų asmenų (fizinių arba juridinių), organizacijų (pvz., valstybės, Bažnyčios, tarptautinės organizacijos) arba jų įgaliotų institucijų (pvz., valstybėje – parlamento) priimta, sankcionuota, formaliai apibrėžta privaloma taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių poveikio mechanizmais (išoriniais arba vidiniais).
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Teisės norma · Žiūrėti daugiau »
Teisės recepcija
Teisės recepcija – praeities visuomenės ar valstybės teisės normų, principų, teisinių formų perėmimas ir pritaikymas vėlesnėje visuomenėje ar valstybėje.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Teisės recepcija · Žiūrėti daugiau »
Teisinė atsakomybė
Deivė Temidė - teisingumo vykdytoja Teisinė atsakomybė – socialinės atsakomybės rūšis; teisės subjekto būtinybė atsakyti už savo veiką(veikimąarba neveikimą).
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Teisinė atsakomybė · Žiūrėti daugiau »
Teisiniai santykiai
Teisiniai santykiai – visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Teisiniai santykiai · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Piesliakas
Vytautas Piesliakas (g. 1953 m. birželio 28 d. Kaune) – teisėtyrininkas penalistas, baudžiamosios teisės teoretikas, šiuolaikinės Lietuvos baudžiamosios teisės pagrindėjas, naujojo LR BK rengėjas; buvęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas (1990–2010 m.), habilituotas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir Vytautas Piesliakas · Žiūrėti daugiau »
1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas
1903 m.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 1996 m. · Žiūrėti daugiau »
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 2000 m. · Žiūrėti daugiau »
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos baudžiamoji teisė ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »
