Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras, Gediminaičių dinastija, Gedimino pilis, Jogailaičių dinastija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vilnius.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Aleksandras ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Aleksandras ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Gediminaičių dinastija ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Gediminaičių dinastija ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Gedimino pilis
280px Vilniaus aukštutinė pilis – gotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje.
Gedimino pilis ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Gedimino pilis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Jogailaičių dinastija
Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.
Jogailaičių dinastija ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Jogailaičių dinastija ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Vilnius · Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Vilnius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai
Lietuvos didysis kunigaikštis yra 69 santykius, o Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai turi 38. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 6.54% = 7 / (69 + 38).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
