Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius
Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos dvaro paiždininkis, Lietuvos pakancleris, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, 1551 m., 1561 m., 1569 m., 1579 m., 1586 m..
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos dvaro maršalka · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ostapas Valavičius ·
Lietuvos didysis kancleris
Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.
Lietuvos didysis kancleris ir Lietuvos dvaro maršalka · Lietuvos didysis kancleris ir Ostapas Valavičius ·
Lietuvos dvaro paiždininkis
Iždininko herbas Lietuvos dvaro paiždininkis – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Lietuvos dvaro maršalka ir Lietuvos dvaro paiždininkis · Lietuvos dvaro paiždininkis ir Ostapas Valavičius ·
Lietuvos pakancleris
Pakanclerio herbas Lietuvos pakancleris – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų, Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojas.
Lietuvos dvaro maršalka ir Lietuvos pakancleris · Lietuvos pakancleris ir Ostapas Valavičius ·
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas.
Lietuvos dvaro maršalka ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius ·
1551 m.
1551 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1551 m. ir Lietuvos dvaro maršalka · 1551 m. ir Ostapas Valavičius ·
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1561 m. ir Lietuvos dvaro maršalka · 1561 m. ir Ostapas Valavičius ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Lietuvos dvaro maršalka · 1569 m. ir Ostapas Valavičius ·
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1579 m. ir Lietuvos dvaro maršalka · 1579 m. ir Ostapas Valavičius ·
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1586 m. ir Lietuvos dvaro maršalka · 1586 m. ir Ostapas Valavičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius
Lietuvos dvaro maršalka yra 113 santykius, o Ostapas Valavičius turi 61. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 5.75% = 10 / (113 + 61).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
