Panašumai tarp Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5
Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5 turi 22 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Kaunas, Latvija, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Rusija, Tarybų Sąjunga, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 1863–1864 m. sukilimas, 1885 m., 1898 m., 1905 m., 1912 m., 1914 m., 1919 m., 1922 m., 1940 m., 1988 m., 1992 m., 2019 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Lietuvos vėliava · Abiejų Tautų Respublika ir Rugpjūčio 5 ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Kaunas ir Lietuvos vėliava · Kaunas ir Rugpjūčio 5 ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lietuvos vėliava · Latvija ir Rugpjūčio 5 ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lietuvos vėliava · Lenkija ir Rugpjūčio 5 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuvos vėliava · Lietuva ir Rugpjūčio 5 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos vėliava · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rugpjūčio 5 ·
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Lietuvos vėliava ir Maskva · Maskva ir Rugpjūčio 5 ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Lietuvos vėliava ir Rusija · Rugpjūčio 5 ir Rusija ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Lietuvos vėliava ir Tarybų Sąjunga · Rugpjūčio 5 ir Tarybų Sąjunga ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Lietuvos vėliava ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Rugpjūčio 5 ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos vėliava · 1863–1864 m. sukilimas ir Rugpjūčio 5 ·
1885 m.
1885 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1885 m. ir Lietuvos vėliava · 1885 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1898 m.
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1898 m. ir Lietuvos vėliava · 1898 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1905 m. ir Lietuvos vėliava · 1905 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1912 m. ir Lietuvos vėliava · 1912 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1914 m. ir Lietuvos vėliava · 1914 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Lietuvos vėliava · 1919 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1922 m. ir Lietuvos vėliava · 1922 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1940 m. ir Lietuvos vėliava · 1940 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1988 m. ir Lietuvos vėliava · 1988 m. ir Rugpjūčio 5 ·
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1992 m. ir Lietuvos vėliava · 1992 m. ir Rugpjūčio 5 ·
2019 m.
2019 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5 panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5
Lietuvos vėliava yra 204 santykius, o Rugpjūčio 5 turi 280. Kaip jie turi bendro 22, Jaccard indeksas yra 4.55% = 22 / (204 + 280).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos vėliava ir Rugpjūčio 5 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: