Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lietuvos vėliava ir Sausio 13
Lietuvos vėliava ir Sausio 13 turi 23 dalykų dažni (Unijapedija): JAV lietuviai, Laisvės gynėjų diena, Latvija, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Niujorkas, Rusija, Sausio 13, Suvalkija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 1894 m., 1900 m., 1914 m., 1919 m., 1922 m., 1940 m., 1953 m., 1988 m., 1989 m., 1992 m., 1997 m., 2004 m..
JAV lietuviai
Lietuvių kilmės amerikiečių pasiskirstymas JAV (2000 m. surašymo duomenimis) Jungtinių Valstijų nepriklausomybės dieną(apie 1950 m.) Amerikos lietuviai – JAV gyvenantys išeiviai iš Lietuvos.
JAV lietuviai ir Lietuvos vėliava · JAV lietuviai ir Sausio 13 ·
Laisvės gynėjų diena
2011 m. pašto ženklas Laisvės gynėjų dienos minėjimas Vilniuje 2010 m. Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena.
Laisvės gynėjų diena ir Lietuvos vėliava · Laisvės gynėjų diena ir Sausio 13 ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lietuvos vėliava · Latvija ir Sausio 13 ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lietuvos vėliava · Lenkija ir Sausio 13 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Lietuvos vėliava · Lietuva ir Sausio 13 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos vėliava · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 13 ·
Niujorkas
Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.
Lietuvos vėliava ir Niujorkas · Niujorkas ir Sausio 13 ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Lietuvos vėliava ir Rusija · Rusija ir Sausio 13 ·
Sausio 13
Sausio 13 yra 13-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvos vėliava ir Sausio 13 · Sausio 13 ir Sausio 13 ·
Suvalkija
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).
Lietuvos vėliava ir Suvalkija · Sausio 13 ir Suvalkija ·
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Lietuvos vėliava ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Sausio 13 ir Visuotinė lietuvių enciklopedija ·
1894 m.
1894 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1894 m. ir Lietuvos vėliava · 1894 m. ir Sausio 13 ·
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1900 m. ir Lietuvos vėliava · 1900 m. ir Sausio 13 ·
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1914 m. ir Lietuvos vėliava · 1914 m. ir Sausio 13 ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Lietuvos vėliava · 1919 m. ir Sausio 13 ·
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1922 m. ir Lietuvos vėliava · 1922 m. ir Sausio 13 ·
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1940 m. ir Lietuvos vėliava · 1940 m. ir Sausio 13 ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1953 m. ir Lietuvos vėliava · 1953 m. ir Sausio 13 ·
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1988 m. ir Lietuvos vėliava · 1988 m. ir Sausio 13 ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1989 m. ir Lietuvos vėliava · 1989 m. ir Sausio 13 ·
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1992 m. ir Lietuvos vėliava · 1992 m. ir Sausio 13 ·
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1997 m. ir Lietuvos vėliava · 1997 m. ir Sausio 13 ·
2004 m.
2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lietuvos vėliava ir Sausio 13 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lietuvos vėliava ir Sausio 13 panašumų
Palyginimas tarp Lietuvos vėliava ir Sausio 13
Lietuvos vėliava yra 204 santykius, o Sausio 13 turi 334. Kaip jie turi bendro 23, Jaccard indeksas yra 4.28% = 23 / (204 + 334).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lietuvos vėliava ir Sausio 13 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
