Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija
Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija turi 42 dalykų dažni (Unijapedija): Antroji Lenkijos Respublika, Švento Kryžiaus vaivadija, Generalgubernija, Habsburgų monarchija, Jotvingiai, Kaimiškas valsčius, Kaimo-miesto valsčius, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lenkijos Kongreso karalystė, Lenkijos Liaudies Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino vaivadija (1919–1939), Mažoji Lenkija, Miestas-apskritis, Miestietiškas valsčius, Rusijos imperija, Sausio 1, Sedlcų departamentas, Sedlcių gubernija, Trečiasis Reichas, V amžius pr. m. e., Vakarų Galicija, Varšuvos kunigaikštystė, Vokietijos imperija, Vysla, X amžius, XIII amžius, XIV amžius, 1795 m., ..., 1816 m., 1837 m., 1844 m., 1867 m., 1915 m., 1918 m., 1939 m., 1945 m., 1975 m., 1998 m., 1999 m., 2014 m.. Išplėsti indeksą (12 daugiau) »
Antroji Lenkijos Respublika
Antroji Lenkijos Respublika – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu.
Antroji Lenkijos Respublika ir Liublino vaivadija · Antroji Lenkijos Respublika ir Mazovijos vaivadija ·
Švento Kryžiaus vaivadija
Švento Kryžiaus vaivadija yra Lenkijos pietryčiuose.
Švento Kryžiaus vaivadija ir Liublino vaivadija · Švento Kryžiaus vaivadija ir Mazovijos vaivadija ·
Generalgubernija
Gubernijos suskirtsymas Gubernija 1939 m. Generalgubernija – 1939–1945 m.
Generalgubernija ir Liublino vaivadija · Generalgubernija ir Mazovijos vaivadija ·
Habsburgų monarchija
Habsburgų monarchija (dažnai vadinama Austrijos monarchija arba tiesiog Austrija) – teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringų šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m.
Habsburgų monarchija ir Liublino vaivadija · Habsburgų monarchija ir Mazovijos vaivadija ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Jotvingiai ir Liublino vaivadija · Jotvingiai ir Mazovijos vaivadija ·
Kaimiškas valsčius
Kaimietiškas valsčius – Lenkijoje naudojamo administracinio tipo pobūdis, kai valsčių sudaro tik kaimai ir nėra miesto statusąturinčių gyvenviečių.
Kaimiškas valsčius ir Liublino vaivadija · Kaimiškas valsčius ir Mazovijos vaivadija ·
Kaimo-miesto valsčius
Kaimo-miesto valsčius – Lenkijoje naudojamo administracinio tipo pobūdis, kai valsčių sudaro miesto statusąturinti gyvenvietė ir jąsupantys kaimai.
Kaimo-miesto valsčius ir Liublino vaivadija · Kaimo-miesto valsčius ir Mazovijos vaivadija ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Liublino vaivadija · Lenkija ir Mazovijos vaivadija ·
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Lenkijos karalystė ir Liublino vaivadija · Lenkijos karalystė ir Mazovijos vaivadija ·
Lenkijos Kongreso karalystė
Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m.
Lenkijos Kongreso karalystė ir Liublino vaivadija · Lenkijos Kongreso karalystė ir Mazovijos vaivadija ·
Lenkijos Liaudies Respublika
Lenkijos Liaudies Respublika – oficialus Lenkijos pavadinimas 1952–1989 m.
Lenkijos Liaudies Respublika ir Liublino vaivadija · Lenkijos Liaudies Respublika ir Mazovijos vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Liublino vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mazovijos vaivadija ·
Liublino vaivadija (1919–1939)
Liublino vaivadija – 1919–1939 m.
Liublino vaivadija ir Liublino vaivadija (1919–1939) · Liublino vaivadija (1919–1939) ir Mazovijos vaivadija ·
Mažoji Lenkija
Mažoji Lenkija – Lenkijos istorinis regionas, esantis dabartinės Lenkijos pietrytinėje dalyje.
Liublino vaivadija ir Mažoji Lenkija · Mazovijos vaivadija ir Mažoji Lenkija ·
Miestas-apskritis
Miestas-apskritis – Lenkijos administracinis vienetas, kai miestas turi panašias savivaldos teises kaip ir apskritis.
Liublino vaivadija ir Miestas-apskritis · Mazovijos vaivadija ir Miestas-apskritis ·
Miestietiškas valsčius
Miestietiškas valsčius – Lenkijoje naudojamo administracinio tipo pobūdis, kai valsčių sudaro tik miestas.
Liublino vaivadija ir Miestietiškas valsčius · Mazovijos vaivadija ir Miestietiškas valsčius ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Liublino vaivadija ir Rusijos imperija · Mazovijos vaivadija ir Rusijos imperija ·
Sausio 1
Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Liublino vaivadija ir Sausio 1 · Mazovijos vaivadija ir Sausio 1 ·
Sedlcų departamentas
Sedlcų departamentas - vienas iš Varšuvos kunigaikštystės departamentų egzistavęs 1810–1816 metais.
Liublino vaivadija ir Sedlcų departamentas · Mazovijos vaivadija ir Sedlcų departamentas ·
Sedlcių gubernija
Sedlcių gubernija – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1867–1912 m. Centras – Sedlcės.
Liublino vaivadija ir Sedlcių gubernija · Mazovijos vaivadija ir Sedlcių gubernija ·
Trečiasis Reichas
Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.
Liublino vaivadija ir Trečiasis Reichas · Mazovijos vaivadija ir Trečiasis Reichas ·
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Liublino vaivadija ir V amžius pr. m. e. · Mazovijos vaivadija ir V amžius pr. m. e. ·
Vakarų Galicija
Vakarų Galicija arba Naujoji Galicija – Habsburgų monarchijos provincija egzistavusi 1795–1809 metais.
Liublino vaivadija ir Vakarų Galicija · Mazovijos vaivadija ir Vakarų Galicija ·
Varšuvos kunigaikštystė
Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.
Liublino vaivadija ir Varšuvos kunigaikštystė · Mazovijos vaivadija ir Varšuvos kunigaikštystė ·
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.
Liublino vaivadija ir Vokietijos imperija · Mazovijos vaivadija ir Vokietijos imperija ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Liublino vaivadija ir Vysla · Mazovijos vaivadija ir Vysla ·
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Liublino vaivadija ir X amžius · Mazovijos vaivadija ir X amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Liublino vaivadija ir XIII amžius · Mazovijos vaivadija ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Liublino vaivadija ir XIV amžius · Mazovijos vaivadija ir XIV amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Liublino vaivadija · 1795 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1816 m. ir Liublino vaivadija · 1816 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Liublino vaivadija · 1837 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1844 m.
1844 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1844 m. ir Liublino vaivadija · 1844 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1867 m. ir Liublino vaivadija · 1867 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1915 m. ir Liublino vaivadija · 1915 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Liublino vaivadija · 1918 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Liublino vaivadija · 1939 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Liublino vaivadija · 1945 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1975 m. ir Liublino vaivadija · 1975 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1998 m. ir Liublino vaivadija · 1998 m. ir Mazovijos vaivadija ·
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1999 m. ir Liublino vaivadija · 1999 m. ir Mazovijos vaivadija ·
2014 m.
2014 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2014 m. ir Liublino vaivadija · 2014 m. ir Mazovijos vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija
Liublino vaivadija yra 129 santykius, o Mazovijos vaivadija turi 150. Kaip jie turi bendro 42, Jaccard indeksas yra 15.05% = 42 / (129 + 150).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Liublino vaivadija ir Mazovijos vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
