Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Liublino vaivadija ir Vlodava
Liublino vaivadija ir Vlodava turi 40 dalykų dažni (Unijapedija): Antroji Lenkijos Respublika, Baltarusija, Bresto vaivadija, Chelmo gubernija, Chelmo vaivadija, Generalgubernija, Habsburgų monarchija, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Lenkija, Lenkijos Kongreso karalystė, Lenkijos Liaudies Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino gubernija, Liublino vaivadija (1919–1939), Oberostas, Palenkės gubernija, Palenkės vaivadija (1816–1837), Rusijos imperija, Sedlcų departamentas, Sedlcių gubernija, Trakų vaivadija, Trečiasis Reichas, Ukraina, Vakarų Galicija, Vakarinis Bugas, Varšuvos kunigaikštystė, Vlodavos apskritis, 1566 m., 1795 m., 1809 m., ..., 1816 m., 1837 m., 1844 m., 1867 m., 1912 m., 1915 m., 1939 m., 1945 m., 1975 m., 1998 m.. Išplėsti indeksą (10 daugiau) »
Antroji Lenkijos Respublika
Antroji Lenkijos Respublika – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu.
Antroji Lenkijos Respublika ir Liublino vaivadija · Antroji Lenkijos Respublika ir Vlodava ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Liublino vaivadija · Baltarusija ir Vlodava ·
Bresto vaivadija
Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bresto vaivadija ir Liublino vaivadija · Bresto vaivadija ir Vlodava ·
Chelmo gubernija
Chelmo gubernija – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1912–1915 m. Centras – Chelmas.
Chelmo gubernija ir Liublino vaivadija · Chelmo gubernija ir Vlodava ·
Chelmo vaivadija
Chelmo vaivadija − 1975−1998 m. Lenkijos Liaudies Respublikos ir nepriklausomos Lenkijos teritorijos administracinis vienetas.
Chelmo vaivadija ir Liublino vaivadija · Chelmo vaivadija ir Vlodava ·
Generalgubernija
Gubernijos suskirtsymas Gubernija 1939 m. Generalgubernija – 1939–1945 m.
Generalgubernija ir Liublino vaivadija · Generalgubernija ir Vlodava ·
Habsburgų monarchija
Habsburgų monarchija (dažnai vadinama Austrijos monarchija arba tiesiog Austrija) – teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringų šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m.
Habsburgų monarchija ir Liublino vaivadija · Habsburgų monarchija ir Vlodava ·
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Liublino vaivadija · Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Vlodava ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Liublino vaivadija · Lenkija ir Vlodava ·
Lenkijos Kongreso karalystė
Lenkijos Kongreso karalystė (arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m.
Lenkijos Kongreso karalystė ir Liublino vaivadija · Lenkijos Kongreso karalystė ir Vlodava ·
Lenkijos Liaudies Respublika
Lenkijos Liaudies Respublika – oficialus Lenkijos pavadinimas 1952–1989 m.
Lenkijos Liaudies Respublika ir Liublino vaivadija · Lenkijos Liaudies Respublika ir Vlodava ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Liublino vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vlodava ·
Liublino gubernija
Liublino gubernija – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas.
Liublino gubernija ir Liublino vaivadija · Liublino gubernija ir Vlodava ·
Liublino vaivadija (1919–1939)
Liublino vaivadija – 1919–1939 m.
Liublino vaivadija ir Liublino vaivadija (1919–1939) · Liublino vaivadija (1919–1939) ir Vlodava ·
Oberostas
Rytų frontas 1917 m. Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės Oberosto pašto ženklai Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m.
Liublino vaivadija ir Oberostas · Oberostas ir Vlodava ·
Palenkės gubernija
Palenkės gubernija buvo Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1837–1844 metais.
Liublino vaivadija ir Palenkės gubernija · Palenkės gubernija ir Vlodava ·
Palenkės vaivadija (1816–1837)
Palenkės vaivadija buvo viena iš Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės vaivadijų egzistavusi 1816–1837 metais.
Liublino vaivadija ir Palenkės vaivadija (1816–1837) · Palenkės vaivadija (1816–1837) ir Vlodava ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Liublino vaivadija ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Vlodava ·
Sedlcų departamentas
Sedlcų departamentas - vienas iš Varšuvos kunigaikštystės departamentų egzistavęs 1810–1816 metais.
Liublino vaivadija ir Sedlcų departamentas · Sedlcų departamentas ir Vlodava ·
Sedlcių gubernija
Sedlcių gubernija – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1867–1912 m. Centras – Sedlcės.
Liublino vaivadija ir Sedlcių gubernija · Sedlcių gubernija ir Vlodava ·
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Liublino vaivadija ir Trakų vaivadija · Trakų vaivadija ir Vlodava ·
Trečiasis Reichas
Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.
Liublino vaivadija ir Trečiasis Reichas · Trečiasis Reichas ir Vlodava ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Liublino vaivadija ir Ukraina · Ukraina ir Vlodava ·
Vakarų Galicija
Vakarų Galicija arba Naujoji Galicija – Habsburgų monarchijos provincija egzistavusi 1795–1809 metais.
Liublino vaivadija ir Vakarų Galicija · Vakarų Galicija ir Vlodava ·
Vakarinis Bugas
Upė prie Nuro miesto Lenkijoje Narevo ir Vakarinio Bugo upių santaka Vakarinis Bugas arba Bugas – upė vidurio Europoje, Narevo upės kairysis intakas.
Liublino vaivadija ir Vakarinis Bugas · Vakarinis Bugas ir Vlodava ·
Varšuvos kunigaikštystė
Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.
Liublino vaivadija ir Varšuvos kunigaikštystė · Varšuvos kunigaikštystė ir Vlodava ·
Vlodavos apskritis
Vlodavos apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Liublino vaivadija ir Vlodavos apskritis · Vlodava ir Vlodavos apskritis ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Liublino vaivadija · 1566 m. ir Vlodava ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Liublino vaivadija · 1795 m. ir Vlodava ·
1809 m.
1809 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1809 m. ir Liublino vaivadija · 1809 m. ir Vlodava ·
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1816 m. ir Liublino vaivadija · 1816 m. ir Vlodava ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Liublino vaivadija · 1837 m. ir Vlodava ·
1844 m.
1844 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1844 m. ir Liublino vaivadija · 1844 m. ir Vlodava ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1867 m. ir Liublino vaivadija · 1867 m. ir Vlodava ·
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1912 m. ir Liublino vaivadija · 1912 m. ir Vlodava ·
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1915 m. ir Liublino vaivadija · 1915 m. ir Vlodava ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Liublino vaivadija · 1939 m. ir Vlodava ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Liublino vaivadija · 1945 m. ir Vlodava ·
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1975 m. ir Liublino vaivadija · 1975 m. ir Vlodava ·
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Liublino vaivadija ir Vlodava turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Liublino vaivadija ir Vlodava panašumų
Palyginimas tarp Liublino vaivadija ir Vlodava
Liublino vaivadija yra 129 santykius, o Vlodava turi 105. Kaip jie turi bendro 40, Jaccard indeksas yra 17.09% = 40 / (129 + 105).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Liublino vaivadija ir Vlodava santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
