Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija)
Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Kryžiaus žygiai į Pabaltijį, Latvija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos konfederacija, Livonijos ordinas, Lyviai, Ryga, Uždauguvio kunigaikštystė.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Kryžiaus žygiai į Pabaltįjį arba Šiaurės kryžiaus žygiai buvo pagoniškų genčių rytinėje ir pietinėje Baltijos jūros pakrantėje krikščionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje, kuriąvykdė vienuolių ordinai ir krikščioniškos karalystės.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Livonija · Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Livonija · Latvija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Livonijos konfederacija
Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.
Livonija ir Livonijos konfederacija · Livonijos konfederacija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Livonija ir Livonijos ordinas · Livonijos ordinas ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Livonija ir Lyviai · Lyviai ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Livonija ir Ryga · Ryga ir Rygos arkivyskupija (Livonija) ·
Uždauguvio kunigaikštystė
Uždauguvio kunigaikštystė (1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė;, arba Infliantai – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Valda dar vadinama Lenkijos Livonija.
Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė · Rygos arkivyskupija (Livonija) ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) panašumų
Palyginimas tarp Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija)
Livonija yra 63 santykius, o Rygos arkivyskupija (Livonija) turi 12. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 10.67% = 8 / (63 + 12).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Livonija ir Rygos arkivyskupija (Livonija) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
