Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lomža ir Užnemunė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Lomža ir Užnemunė

Lomža vs. Užnemunė

Lòmža – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Narevo ir Lomžičkos upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo Balstogės ir 150 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m. Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante.

Panašumai tarp Lomža ir Užnemunė

Lomža ir Užnemunė turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Augustavo gubernija, Augustavo vaivadija, Jotvingiai, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujoji Rytų Prūsija, Prūsija, Prūsijos karalystė, Rusijos imperija, Varšuvos kunigaikštystė, 1795 m., 1807 m., 1815 m., 1816 m., 1837 m., 1867 m., 1915 m..

Augustavo gubernija

Augustavo gubernija – buvo Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas.

Augustavo gubernija ir Lomža · Augustavo gubernija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Augustavo vaivadija

Augustavo vaivadija buvo Rusijos imperijoje, Lenkijos Kongreso karalystės dalis.

Augustavo vaivadija ir Lomža · Augustavo vaivadija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Jotvingiai ir Lomža · Jotvingiai ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Lenkijos karalystė ir Lomža · Lenkijos karalystė ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Lietuva ir Lomža · Lietuva ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lomža · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Naujoji Rytų Prūsija

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.

Lomža ir Naujoji Rytų Prūsija · Naujoji Rytų Prūsija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Lomža ir Prūsija · Prūsija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.

Lomža ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Lomža ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Varšuvos kunigaikštystė

Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.

Lomža ir Varšuvos kunigaikštystė · Užnemunė ir Varšuvos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1795 m. ir Lomža · 1795 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1807 m.

1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1807 m. ir Lomža · 1807 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1815 m.

1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1815 m. ir Lomža · 1815 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1816 m.

1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1816 m. ir Lomža · 1816 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1837 m.

1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1837 m. ir Lomža · 1837 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1867 m.

1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1867 m. ir Lomža · 1867 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

1915 m.

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1915 m. ir Lomža · 1915 m. ir Užnemunė · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Lomža ir Užnemunė

Lomža yra 277 santykius, o Užnemunė turi 50. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 5.50% = 18 / (277 + 50).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lomža ir Užnemunė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »