Panašumai tarp Lomžos žemė ir Palenkė (regionas)
Lomžos žemė ir Palenkė (regionas) turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Balstogės departamentas, Bebras (upė), Janušas I Senasis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lomža, Mazovija, Mazovijos kunigaikštystė, Mazovijos vaivadija, Naujoji Rytų Prūsija, Palenkės vaivadija, Prūsija, Prūsijos karalystė, Viznos žemės, X amžius, XI amžius, XIV amžius, 1795 m..
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės departamentas ir Lomžos žemė · Balstogės departamentas ir Palenkė (regionas) ·
Bebras (upė)
Bebras – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje; Narevo dešinysis intakas.
Bebras (upė) ir Lomžos žemė · Bebras (upė) ir Palenkė (regionas) ·
Janušas I Senasis
Janušas I Senasis, Janušas I Varšuvietis (apie 1346 m. − 1429 m. gruodžio 8 d. Čerske) – Varšuvos kunigaikštystės kunigaikštis nuo 1373/1374 m. iki 1429 metų, 1381-1429 m. Čersko žemės, 1381-1429 m. Cechanuvo žemės, 1381-1429 m. Lomžos žemės ir 1391-1429 m. Palenkės kunigaikštis.
Janušas I Senasis ir Lomžos žemė · Janušas I Senasis ir Palenkė (regionas) ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Lomžos žemė · Lenkija ir Palenkė (regionas) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lomžos žemė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkė (regionas) ·
Lomža
Lòmža – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Narevo ir Lomžičkos upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo Balstogės ir 150 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos.
Lomža ir Lomžos žemė · Lomža ir Palenkė (regionas) ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Lomžos žemė ir Mazovija · Mazovija ir Palenkė (regionas) ·
Mazovijos kunigaikštystė
Mazovijos kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m.
Lomžos žemė ir Mazovijos kunigaikštystė · Mazovijos kunigaikštystė ir Palenkė (regionas) ·
Mazovijos vaivadija
Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.
Lomžos žemė ir Mazovijos vaivadija · Mazovijos vaivadija ir Palenkė (regionas) ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Lomžos žemė ir Naujoji Rytų Prūsija · Naujoji Rytų Prūsija ir Palenkė (regionas) ·
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Lomžos žemė ir Palenkės vaivadija · Palenkė (regionas) ir Palenkės vaivadija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Lomžos žemė ir Prūsija · Palenkė (regionas) ir Prūsija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Lomžos žemė ir Prūsijos karalystė · Palenkė (regionas) ir Prūsijos karalystė ·
Viznos žemės
Viznos žemės – istorinis teritorinis vienetas egzistavęs XIV a.-1795 m.
Lomžos žemė ir Viznos žemės · Palenkė (regionas) ir Viznos žemės ·
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Lomžos žemė ir X amžius · Palenkė (regionas) ir X amžius ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Lomžos žemė ir XI amžius · Palenkė (regionas) ir XI amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Lomžos žemė ir XIV amžius · Palenkė (regionas) ir XIV amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lomžos žemė ir Palenkė (regionas) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lomžos žemė ir Palenkė (regionas) panašumų
Palyginimas tarp Lomžos žemė ir Palenkė (regionas)
Lomžos žemė yra 57 santykius, o Palenkė (regionas) turi 181. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 7.56% = 18 / (57 + 181).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lomžos žemė ir Palenkė (regionas) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: