Panašumai tarp Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė
Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė turi 126 dalykų dažni (Unijapedija): Alfons Bertholds, Andreas Johan Sjögren, Antrasis pasaulinis karas, Aviža, Švedai, Baiba Damberga, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltizmas, Dainis Stalts, Dauguva, Didysis Šiaurės karas, Dundaga, Dundagos savivaldybė, Dundagos valsčius, Eemil Nestor Setälä, Estai, Estų kalba, Estija, Evakuacija, Evangelija pagal Matą, Ferdinand Johann Wiedemann, Finougrai, Finougrų kalbos, Fonetika, Gauja, Geležis, Gimtoji kalba, Gintaras, Grizelda Kristiņa, ..., Helmī Stalte, Helsinkis, Indoeuropiečiai, Janis Princis (1796), Jaunciemas, Julgī Stalte, Kōrli Stalte, Kijevo Pečorų laura, Košragas, Kolka, Krikščionybė, Kuršas, Kvadratinis kilometras, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Latvijos universiteto Lyvių institutas, Lauri Kettunen, Lūžnia, Lielirbė, Lietuvių kalba, Livonijos karas, Lyviai, Lyvių himnas, Mazirbė, Melnsilas, Mikeltuornis, Morfologija (kalbotyra), Naujasis Testamentas, Oskar Loorits, Pastorius, Pētõr Damberg, Pirmasis pasaulinis karas, Pitragas, Poulīn Kļaviņ, Prabaltai, Rugys, Ruojos savivaldybė, Ryga, Sankt Peterburgas, Sarema, Saunagas, Senoji Europa, Skandinieki, Suomiai, Suomių kalba, Suomija, Sykragas, Tai Tai, Tarmė, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tiit-Rein Viitso, Tuļļi Lum, Uralo kalbos, Vaidė, Valda Marija Šuvcāne, Vasario 4, Ventspilio savivaldybė, Ventspilis, Vidžemė, Virvelinės keramikos kultūra, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVII amžius, XX amžius, XX amžius pr. m. e., 1860 m., 1861 m., 1863 m., 1868 m., 1888 m., 1910 m., 1920 m., 1923 m., 1924 m., 1925 m., 1931 m., 1935 m., 1938 m., 1939 m., 1970 m., 1976 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1994 m., 1999 m., 2000 m., 2003 m., 2013 m., 4 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (96 daugiau) »
Alfons Bertholds
Alfonas Bertholdas (1910 m. balandžio 2 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1993 m. liepos 18 d. Latvija) – lyvių poetas ir vertėjas, nuo Antrojo pasaulinio karo iki XX a. 9–ojo dešimtmečio – produktyviausias lyvių rašytojas.
Alfons Bertholds ir Lyvių kalba · Alfons Bertholds ir Lyvių pakrantė ·
Andreas Johan Sjögren
Andrejus Šiogrenas (1794 m. balandžio 15 d. Sitkalos kaime, dab. Suomijoje – 1855 m. sausio 6 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje) – Suomijos ir Rusijos kalbininkas, istorikas, etnografas, keliautojas, finougristikos pagrindėjas.
Andreas Johan Sjögren ir Lyvių kalba · Andreas Johan Sjögren ir Lyvių pakrantė ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Lyvių kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Lyvių pakrantė ·
Aviža
Aviža (Avena) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Aviža ir Lyvių kalba · Aviža ir Lyvių pakrantė ·
Švedai
Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.
Švedai ir Lyvių kalba · Švedai ir Lyvių pakrantė ·
Baiba Damberga
Baiba Damberga (g. 1957 m. sausio 11 d. Sykragas, Latvija) – lyvių dailininkė ir poetė, kurianti lyvių ir latvių kalbomis bei latvių kalbos tamniekų patarme, kuri susidarė ant lyvių kalbos substrato.
Baiba Damberga ir Lyvių kalba · Baiba Damberga ir Lyvių pakrantė ·
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Baltijos finų kalbos ir Lyvių kalba · Baltijos finų kalbos ir Lyvių pakrantė ·
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Baltijos jūra ir Lyvių kalba · Baltijos jūra ir Lyvių pakrantė ·
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Baltizmas ir Lyvių kalba · Baltizmas ir Lyvių pakrantė ·
Dainis Stalts
Dainis Staltas (1939 m. sausio 3 d. Rygoje, Latvijoje – 2014 m. balandžio 12 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių tautybės Latvijos folkloristas ir politikas.
Dainis Stalts ir Lyvių kalba · Dainis Stalts ir Lyvių pakrantė ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Lyvių kalba · Dauguva ir Lyvių pakrantė ·
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Didysis Šiaurės karas ir Lyvių kalba · Didysis Šiaurės karas ir Lyvių pakrantė ·
Dundaga
Dundaga – miestelis Latvijoje, Kurše, Talsų savivaldybėje.
Dundaga ir Lyvių kalba · Dundaga ir Lyvių pakrantė ·
Dundagos savivaldybė
Dundagos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.
Dundagos savivaldybė ir Lyvių kalba · Dundagos savivaldybė ir Lyvių pakrantė ·
Dundagos valsčius
Dundagos valsčius – viena iš Talsų savivaldybės administracinių teritorijų ir didžiausias valsčius Latvijoje.
Dundagos valsčius ir Lyvių kalba · Dundagos valsčius ir Lyvių pakrantė ·
Eemil Nestor Setälä
Emilis Nestoras Setelė (1864 m. vasario 27 d. Kokemekyje, dab. Suomijoje – 1935 m. vasario 8 d. Helsinkyje, Suomijoje) – Suomijos politikas, nuo 1917 m.
Eemil Nestor Setälä ir Lyvių kalba · Eemil Nestor Setälä ir Lyvių pakrantė ·
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Estai ir Lyvių kalba · Estai ir Lyvių pakrantė ·
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Estų kalba ir Lyvių kalba · Estų kalba ir Lyvių pakrantė ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Lyvių kalba · Estija ir Lyvių pakrantė ·
Evakuacija
Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“ Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.
Evakuacija ir Lyvių kalba · Evakuacija ir Lyvių pakrantė ·
Evangelija pagal Matą
Evangelija pagal Matą– viena iš keturių kanoninių evangelijų.
Evangelija pagal Matą ir Lyvių kalba · Evangelija pagal Matą ir Lyvių pakrantė ·
Ferdinand Johann Wiedemann
Ferdinandas Johanas Vydemanas (1805 m. kovo 30 d., Hapsalu, Estijos gubernija, Rusijos imperija – 1887 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – vokiečių-švedų kilmės Estijos kalbininkas, finougrų kalbų specialistas.
Ferdinand Johann Wiedemann ir Lyvių kalba · Ferdinand Johann Wiedemann ir Lyvių pakrantė ·
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Finougrai ir Lyvių kalba · Finougrai ir Lyvių pakrantė ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Lyvių kalba · Finougrų kalbos ir Lyvių pakrantė ·
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Fonetika ir Lyvių kalba · Fonetika ir Lyvių pakrantė ·
Gauja
Gauja – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija.
Gauja ir Lyvių kalba · Gauja ir Lyvių pakrantė ·
Geležis
Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.
Geležis ir Lyvių kalba · Geležis ir Lyvių pakrantė ·
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Gimtoji kalba ir Lyvių kalba · Gimtoji kalba ir Lyvių pakrantė ·
Gintaras
Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.
Gintaras ir Lyvių kalba · Gintaras ir Lyvių pakrantė ·
Grizelda Kristiņa
Grizelda Kristinia (mergautinė pav.; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m.
Grizelda Kristiņa ir Lyvių kalba · Grizelda Kristiņa ir Lyvių pakrantė ·
Helmī Stalte
Helmė Staltė (1949 m. rugpjūčio 7 d. Agenskalnas (Ryga), Latvija – 2023 m. birželio 6 d. Ryga, Latvija) – lyvių ir latvių muzikė, pedagogė, kultūros ir visuomenės veikėja, politikė.
Helmī Stalte ir Lyvių kalba · Helmī Stalte ir Lyvių pakrantė ·
Helsinkis
Helsinkis (suom. Helsinki, šved.) – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras.
Helsinkis ir Lyvių kalba · Helsinkis ir Lyvių pakrantė ·
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Indoeuropiečiai ir Lyvių kalba · Indoeuropiečiai ir Lyvių pakrantė ·
Janis Princis (1796)
Janis Princis (vyresnysis) (1796 m. lapkričio 16 d. Mikeltuornio k., dab. Ventspilio saviv. – 1868 m. sausio 4 d. Ventspilyje) – lyvių vertėjas, poetas, visuomenės veikėjas.
Janis Princis (1796) ir Lyvių kalba · Janis Princis (1796) ir Lyvių pakrantė ·
Jaunciemas
Jaunciemas – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Šiaurės Kurše, Latvijoje.
Jaunciemas ir Lyvių kalba · Jaunciemas ir Lyvių pakrantė ·
Julgī Stalte
Julgė Staltė (g. 1978 m. spalio 28 d. Rygoje, Latvijoje) – lyvių dainininkė, liaudies muzikė, visuomenės ir kultūros veikėja, pedagogė.
Julgī Stalte ir Lyvių kalba · Julgī Stalte ir Lyvių pakrantė ·
Kōrli Stalte
Karlis Staltė (1870 m. rugpjūčio 9 d. Mazirbėje, Rusijos imperijoje, dab. Latvijoje – 1947 m. sausio 12 d. Fėrbeline, Vokietijoje) – vienas iš lyvių tautos patriarchų, mokytojas, vertėjas, zakristijonas, vargonininkas, poetas ir publicistas.
Kōrli Stalte ir Lyvių kalba · Kōrli Stalte ir Lyvių pakrantė ·
Kijevo Pečorų laura
Kijevo Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje.
Kijevo Pečorų laura ir Lyvių kalba · Kijevo Pečorų laura ir Lyvių pakrantė ·
Košragas
Košragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Košragas ir Lyvių kalba · Košragas ir Lyvių pakrantė ·
Kolka
Kolka – gyvenvietė Latvijoje, Kurše, Kolkos rage (tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos), Kolkos valsčiaus centras.
Kolka ir Lyvių kalba · Kolka ir Lyvių pakrantė ·
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Krikščionybė ir Lyvių kalba · Krikščionybė ir Lyvių pakrantė ·
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Kuršas ir Lyvių kalba · Kuršas ir Lyvių pakrantė ·
Kvadratinis kilometras
hektarų). Kvadratinis kilometras (km²) – ploto matavimo vienetas, atitinkantis kvadratą, kurio abi kraštinės yra vieno kilometro ilgio.
Kvadratinis kilometras ir Lyvių kalba · Kvadratinis kilometras ir Lyvių pakrantė ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Latviai ir Lyvių kalba · Latviai ir Lyvių pakrantė ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Latvių kalba ir Lyvių kalba · Latvių kalba ir Lyvių pakrantė ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lyvių kalba · Latvija ir Lyvių pakrantė ·
Latvijos universiteto Lyvių institutas
Latvijos universiteto Lyvių institutas – aukštojo mokslo įstaiga, įkurta 2018 m.
Latvijos universiteto Lyvių institutas ir Lyvių kalba · Latvijos universiteto Lyvių institutas ir Lyvių pakrantė ·
Lauri Kettunen
Lauris Ketunenas (1885 m. rugsėjo 10 d. Joroinene, Suomijoje – 1963 m. vasario 23 d. Helsinkyje, Suomijoje) – suomių kalbininkas, poliglotas.
Lauri Kettunen ir Lyvių kalba · Lauri Kettunen ir Lyvių pakrantė ·
Lūžnia
Lūžnia – kaimas Ventspilio savivaldybėje, Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje Kurše.
Lyvių kalba ir Lūžnia · Lyvių pakrantė ir Lūžnia ·
Lielirbė
Lielirbė – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje, Kurše.
Lielirbė ir Lyvių kalba · Lielirbė ir Lyvių pakrantė ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuvių kalba ir Lyvių kalba · Lietuvių kalba ir Lyvių pakrantė ·
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Livonijos karas ir Lyvių kalba · Livonijos karas ir Lyvių pakrantė ·
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Lyviai ir Lyvių kalba · Lyviai ir Lyvių pakrantė ·
Lyvių himnas
Min izāmō – tautinis lyvių himnas.
Lyvių himnas ir Lyvių kalba · Lyvių himnas ir Lyvių pakrantė ·
Mazirbė
Mazirbė – kaimas Latvijoje, Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje.
Lyvių kalba ir Mazirbė · Lyvių pakrantė ir Mazirbė ·
Melnsilas
Melnsilas – kaimas Talsų savivaldybės šiaurėje, Ruojos valsčiuje, Rygos įlankos pakrantėje, Kurše.
Lyvių kalba ir Melnsilas · Lyvių pakrantė ir Melnsilas ·
Mikeltuornis
Mikeltuornis – kaimas Baltijos jūros pakrantėje prie Irbės sąsiaurio, Kuršo šiaurėje, Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje.
Lyvių kalba ir Mikeltuornis · Lyvių pakrantė ir Mikeltuornis ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Lyvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Lyvių pakrantė ir Morfologija (kalbotyra) ·
Naujasis Testamentas
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.
Lyvių kalba ir Naujasis Testamentas · Lyvių pakrantė ir Naujasis Testamentas ·
Oskar Loorits
Oskaras Loritsas (1900 m. spalio 27 d. (lapkričio 9 d.) Kepu, Viljandžio apskritis, dab. Estija – 1961 m. gruodžio 12 d. Upsala, Švedija) – Estijos folkloristas, kalbininkas ir religijotyrininkas.
Lyvių kalba ir Oskar Loorits · Lyvių pakrantė ir Oskar Loorits ·
Pastorius
Pastorius ('ganytojas') – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas.
Lyvių kalba ir Pastorius · Lyvių pakrantė ir Pastorius ·
Pētõr Damberg
Pėteris Alfredas Dambergas (1909 m. kovo 9 d. Sykrage, dab. Latvijoje – 1987 m. balandžio 25 d. Adažiuose, Latvijoje) – lyvių kalbos mokovas, lyvių poetas ir prozininkas, vertėjas, lyvių tautosakos tyrėjas, pedagogas.
Lyvių kalba ir Pētõr Damberg · Lyvių pakrantė ir Pētõr Damberg ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Lyvių kalba ir Pirmasis pasaulinis karas · Lyvių pakrantė ir Pirmasis pasaulinis karas ·
Pitragas
Pitragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.
Lyvių kalba ir Pitragas · Lyvių pakrantė ir Pitragas ·
Poulīn Kļaviņ
Paulynė Kliavinia (mergautinė pav. Zēberga, 1918 m. sausio 19 d. Vaidė, Rusijos imperija, dab. Latvija – 2001 m. rugsėjo 2 d. Ryga, Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja, poetė ir vertėja, viena iš geriausių bei aktyviausių XX a. antrosios pusės lyvių kalbos pateikėjų ir vartotojų.
Lyvių kalba ir Poulīn Kļaviņ · Lyvių pakrantė ir Poulīn Kļaviņ ·
Prabaltai
Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.
Lyvių kalba ir Prabaltai · Lyvių pakrantė ir Prabaltai ·
Rugys
Rugys (Secale) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Lyvių kalba ir Rugys · Lyvių pakrantė ir Rugys ·
Ruojos savivaldybė
Ruojos savivaldybė – buvęs administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.
Lyvių kalba ir Ruojos savivaldybė · Lyvių pakrantė ir Ruojos savivaldybė ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Lyvių kalba ir Ryga · Lyvių pakrantė ir Ryga ·
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas (prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras.
Lyvių kalba ir Sankt Peterburgas · Lyvių pakrantė ir Sankt Peterburgas ·
Sarema
Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).
Lyvių kalba ir Sarema · Lyvių pakrantė ir Sarema ·
Saunagas
Saunagas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Lyvių kalba ir Saunagas · Lyvių pakrantė ir Saunagas ·
Senoji Europa
Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.
Lyvių kalba ir Senoji Europa · Lyvių pakrantė ir Senoji Europa ·
Skandinieki
Skandiniekai – 1976 m.
Lyvių kalba ir Skandinieki · Lyvių pakrantė ir Skandinieki ·
Suomiai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos. Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalba turi daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.
Lyvių kalba ir Suomiai · Lyvių pakrantė ir Suomiai ·
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Lyvių kalba ir Suomių kalba · Lyvių pakrantė ir Suomių kalba ·
Suomija
Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.
Lyvių kalba ir Suomija · Lyvių pakrantė ir Suomija ·
Sykragas
Sykragas – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.
Lyvių kalba ir Sykragas · Lyvių pakrantė ir Sykragas ·
Tai Tai
Tai Tai – Latvijoje, Rygoje, susibūrusi folkloro grupė, atliekanti finougrų (lyvių, estų, vodų) bei latvių liaudies kūrinius.
Lyvių kalba ir Tai Tai · Lyvių pakrantė ir Tai Tai ·
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Lyvių kalba ir Tarmė · Lyvių pakrantė ir Tarmė ·
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Lyvių kalba ir Tarpukaris · Lyvių pakrantė ir Tarpukaris ·
Tartu universitetas
Centriniai rūmai Nuo 1810 m. veikianti Observatorija Tartu universitetas 2021 Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).
Lyvių kalba ir Tartu universitetas · Lyvių pakrantė ir Tartu universitetas ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Lyvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Lyvių pakrantė ir Tarybų Sąjunga ·
Tiit-Rein Viitso
Tytas Reinas Vytsas (1938 m. kovo 4 d. – 2022 m. gruodžio 2 d.) – estų filologas, Tartu universiteto profesorius.
Lyvių kalba ir Tiit-Rein Viitso · Lyvių pakrantė ir Tiit-Rein Viitso ·
Tuļļi Lum
Tuļļi Lum (lyviškai 'karštas sniegas') – 1999 m. susikūrusi šiuolaikinės liaudies muzikos grupė, susidariusi tuo metu Estijoje studijavusiai, lyvių kalba dainuojančiai Julgei Staltei savo jėgas suvienijus su Estijos muzikantais.
Lyvių kalba ir Tuļļi Lum · Lyvių pakrantė ir Tuļļi Lum ·
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Lyvių kalba ir Uralo kalbos · Lyvių pakrantė ir Uralo kalbos ·
Vaidė
Vaidė – kaimas Talsų savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.
Lyvių kalba ir Vaidė · Lyvių pakrantė ir Vaidė ·
Valda Marija Šuvcāne
Valda Marija Šuvcanė (mergautinė pav. Blūma, 1923 m. gruodžio 14 d. Lielirbė, Latvija – 2007 m. gruodžio 26 d. Latvija) – lyvių kultūros darbuotoja ir visuomenės veikėja.
Lyvių kalba ir Valda Marija Šuvcāne · Lyvių pakrantė ir Valda Marija Šuvcāne ·
Vasario 4
Vasario 4 yra 35-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Lyvių kalba ir Vasario 4 · Lyvių pakrantė ir Vasario 4 ·
Ventspilio savivaldybė
Ventspilio savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše, prie Baltijos jūros.
Lyvių kalba ir Ventspilio savivaldybė · Lyvių pakrantė ir Ventspilio savivaldybė ·
Ventspilis
Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – miestas Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.
Lyvių kalba ir Ventspilis · Lyvių pakrantė ir Ventspilis ·
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Lyvių kalba ir Vidžemė · Lyvių pakrantė ir Vidžemė ·
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Lyvių kalba ir Virvelinės keramikos kultūra · Lyvių pakrantė ir Virvelinės keramikos kultūra ·
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XI amžius · Lyvių pakrantė ir XI amžius ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XII amžius · Lyvių pakrantė ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XIII amžius · Lyvių pakrantė ir XIII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XIX amžius · Lyvių pakrantė ir XIX amžius ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XVI amžius · Lyvių pakrantė ir XVI amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XVII amžius · Lyvių pakrantė ir XVII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XX amžius · Lyvių pakrantė ir XX amžius ·
XX amžius pr. m. e.
Fajansinis hipopotamas iš Aukštutinio Egipto. ~XX a. pr. m. e. Faraonas Amenemis I. Bareljefo fragmentas ~XX a. pr. m. e. Kretos keramika Dvidešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2000 m.
Lyvių kalba ir XX amžius pr. m. e. · Lyvių pakrantė ir XX amžius pr. m. e. ·
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1860 m. ir Lyvių kalba · 1860 m. ir Lyvių pakrantė ·
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir Lyvių kalba · 1861 m. ir Lyvių pakrantė ·
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1863 m. ir Lyvių kalba · 1863 m. ir Lyvių pakrantė ·
1868 m.
1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1868 m. ir Lyvių kalba · 1868 m. ir Lyvių pakrantė ·
1888 m.
1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1888 m. ir Lyvių kalba · 1888 m. ir Lyvių pakrantė ·
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1910 m. ir Lyvių kalba · 1910 m. ir Lyvių pakrantė ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1920 m. ir Lyvių kalba · 1920 m. ir Lyvių pakrantė ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1923 m. ir Lyvių kalba · 1923 m. ir Lyvių pakrantė ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1924 m. ir Lyvių kalba · 1924 m. ir Lyvių pakrantė ·
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1925 m. ir Lyvių kalba · 1925 m. ir Lyvių pakrantė ·
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1931 m. ir Lyvių kalba · 1931 m. ir Lyvių pakrantė ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1935 m. ir Lyvių kalba · 1935 m. ir Lyvių pakrantė ·
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1938 m. ir Lyvių kalba · 1938 m. ir Lyvių pakrantė ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Lyvių kalba · 1939 m. ir Lyvių pakrantė ·
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1970 m. ir Lyvių kalba · 1970 m. ir Lyvių pakrantė ·
1976 m.
1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1976 m. ir Lyvių kalba · 1976 m. ir Lyvių pakrantė ·
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1989 m. ir Lyvių kalba · 1989 m. ir Lyvių pakrantė ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Lyvių kalba · 1990 m. ir Lyvių pakrantė ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1991 m. ir Lyvių kalba · 1991 m. ir Lyvių pakrantė ·
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
1994 m. ir Lyvių kalba · 1994 m. ir Lyvių pakrantė ·
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1999 m. ir Lyvių kalba · 1999 m. ir Lyvių pakrantė ·
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2000 m. ir Lyvių kalba · 2000 m. ir Lyvių pakrantė ·
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2003 m. ir Lyvių kalba · 2003 m. ir Lyvių pakrantė ·
2013 m.
2013 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2013 m. ir Lyvių kalba · 2013 m. ir Lyvių pakrantė ·
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
4 tūkstantmetis pr. m. e. ir Lyvių kalba · 4 tūkstantmetis pr. m. e. ir Lyvių pakrantė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė panašumų
Palyginimas tarp Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė
Lyvių kalba yra 380 santykius, o Lyvių pakrantė turi 390. Kaip jie turi bendro 126, Jaccard indeksas yra 16.36% = 126 / (380 + 390).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: