Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lyvių kalba ir Vengrų kalba
Lyvių kalba ir Vengrų kalba turi 66 dalykų dažni (Unijapedija): Abliatyvas, Adesyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Aliatyvas, Anglų kalba, Archeologija, Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Įvardis, Balsių harmonija, Balsis, Baltizmas, Būdvardis, Bendrinė kalba, Daiktavardis, Daugiskaita, Dvigarsis, Eliatyvas, Estų kalba, Finų kalbos, Finougrų kalbos, Galininkas, Gimtoji kalba, Gramatinis skaičius, Iliatyvas, Indoeuropiečių kalbos, Inesyvas, Kaityba (kalbotyra), ..., Kanada, Kilmininkas, Latvių kalba, Lietuvių kalba, Linksnis, Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Naujasis Testamentas, Nuosaka, Pažyminys, Palatalizacija, Papildinys, Polinksnis, Priešdėlis, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Skolinys, Slavų kalbos, Suomių kalba, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tiurkų kalbos, Transliatyvas, Umliautas, Uralo kalbos, Uralo prokalbė, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vietovardis, Vokiečių kalba, XIX amžius, XVII amžius, XX amžius, 1920 m.. Išplėsti indeksą (36 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Abliatyvas ir Lyvių kalba · Abliatyvas ir Vengrų kalba ·
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Adesyvas ir Lyvių kalba · Adesyvas ir Vengrų kalba ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Lyvių kalba · Afrikata ir Vengrų kalba ·
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Lyvių kalba · Agliutinacinė kalba ir Vengrų kalba ·
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Aliatyvas ir Lyvių kalba · Aliatyvas ir Vengrų kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Lyvių kalba · Anglų kalba ir Vengrų kalba ·
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Archeologija ir Lyvių kalba · Archeologija ir Vengrų kalba ·
Asmenvardis
Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.
Asmenvardis ir Lyvių kalba · Asmenvardis ir Vengrų kalba ·
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Lyvių kalba · Asmuo (gramatika) ir Vengrų kalba ·
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Šaknis (kalbotyra) ir Lyvių kalba · Šaknis (kalbotyra) ir Vengrų kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Lyvių kalba ir Įvardis · Vengrų kalba ir Įvardis ·
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Balsių harmonija ir Lyvių kalba · Balsių harmonija ir Vengrų kalba ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Lyvių kalba · Balsis ir Vengrų kalba ·
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Baltizmas ir Lyvių kalba · Baltizmas ir Vengrų kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lyvių kalba · Būdvardis ir Vengrų kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Lyvių kalba · Bendrinė kalba ir Vengrų kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lyvių kalba · Daiktavardis ir Vengrų kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Lyvių kalba · Daugiskaita ir Vengrų kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Lyvių kalba · Dvigarsis ir Vengrų kalba ·
Eliatyvas
Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“.
Eliatyvas ir Lyvių kalba · Eliatyvas ir Vengrų kalba ·
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Estų kalba ir Lyvių kalba · Estų kalba ir Vengrų kalba ·
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Finų kalbos ir Lyvių kalba · Finų kalbos ir Vengrų kalba ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Lyvių kalba · Finougrų kalbos ir Vengrų kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lyvių kalba · Galininkas ir Vengrų kalba ·
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Gimtoji kalba ir Lyvių kalba · Gimtoji kalba ir Vengrų kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Lyvių kalba · Gramatinis skaičius ir Vengrų kalba ·
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Iliatyvas ir Lyvių kalba · Iliatyvas ir Vengrų kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Lyvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Vengrų kalba ·
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Inesyvas ir Lyvių kalba · Inesyvas ir Vengrų kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Kaityba (kalbotyra) ir Lyvių kalba · Kaityba (kalbotyra) ir Vengrų kalba ·
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Kanada ir Lyvių kalba · Kanada ir Vengrų kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lyvių kalba · Kilmininkas ir Vengrų kalba ·
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Latvių kalba ir Lyvių kalba · Latvių kalba ir Vengrų kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuvių kalba ir Lyvių kalba · Lietuvių kalba ir Vengrų kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Linksnis ir Lyvių kalba · Linksnis ir Vengrų kalba ·
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Lyvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Morfologija (kalbotyra) ir Vengrų kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Lyvių kalba ir Naudininkas · Naudininkas ir Vengrų kalba ·
Naujasis Testamentas
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.
Lyvių kalba ir Naujasis Testamentas · Naujasis Testamentas ir Vengrų kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Lyvių kalba ir Nuosaka · Nuosaka ir Vengrų kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Lyvių kalba ir Pažyminys · Pažyminys ir Vengrų kalba ·
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Lyvių kalba ir Palatalizacija · Palatalizacija ir Vengrų kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Lyvių kalba ir Papildinys · Papildinys ir Vengrų kalba ·
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Lyvių kalba ir Polinksnis · Polinksnis ir Vengrų kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Lyvių kalba ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vengrų kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Lyvių kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Vengrų kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Lyvių kalba ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Vengrų kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Lyvių kalba ir Priesaga · Priesaga ir Vengrų kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Lyvių kalba ir Skolinys · Skolinys ir Vengrų kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Lyvių kalba ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Vengrų kalba ·
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Lyvių kalba ir Suomių kalba · Suomių kalba ir Vengrų kalba ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Lyvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Vengrų kalba ·
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Lyvių kalba ir Tiurkų kalbos · Tiurkų kalbos ir Vengrų kalba ·
Transliatyvas
Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.
Lyvių kalba ir Transliatyvas · Transliatyvas ir Vengrų kalba ·
Umliautas
Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.
Lyvių kalba ir Umliautas · Umliautas ir Vengrų kalba ·
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Lyvių kalba ir Uralo kalbos · Uralo kalbos ir Vengrų kalba ·
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Lyvių kalba ir Uralo prokalbė · Uralo prokalbė ir Vengrų kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Lyvių kalba ir Vardininkas · Vardininkas ir Vengrų kalba ·
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Lyvių kalba ir Veikslas · Veikslas ir Vengrų kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Lyvių kalba ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vengrų kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Lyvių kalba ir Veiksnys · Veiksnys ir Vengrų kalba ·
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Lyvių kalba ir Vietovardis · Vengrų kalba ir Vietovardis ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Lyvių kalba ir Vokiečių kalba · Vengrų kalba ir Vokiečių kalba ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XIX amžius · Vengrų kalba ir XIX amžius ·
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XVII amžius · Vengrų kalba ir XVII amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XX amžius · Vengrų kalba ir XX amžius ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lyvių kalba ir Vengrų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lyvių kalba ir Vengrų kalba panašumų
Palyginimas tarp Lyvių kalba ir Vengrų kalba
Lyvių kalba yra 380 santykius, o Vengrų kalba turi 211. Kaip jie turi bendro 66, Jaccard indeksas yra 11.17% = 66 / (380 + 211).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lyvių kalba ir Vengrų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
