Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Lyvių kalba ir Vokiečių kalba
Lyvių kalba ir Vokiečių kalba turi 57 dalykų dažni (Unijapedija): Afrikata, Agliutinacinė kalba, Anglų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Aplinkybės, Įvardis, Žodžių daryba, Balsis, Būdvardis, Bendrinė kalba, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, Estija, Finougrų kalbos, Galininkas, Gimtoji kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Jungtukas, Kaityba (kalbotyra), Kanada, Kilmininkas, Latvija, Lietuvių kalba, Linksnis, Naudininkas, Nuosaka, ..., Pažyminys, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Priešdėlis, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Rusų kalba, Skaitvardis, Skolinys, Slavų kalbos, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tiurkų kalbos, Umliautas, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vokiečiai, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XX amžius, 1350 m., 1990 m., 2000 m.. Išplėsti indeksą (27 daugiau) »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Lyvių kalba · Afrikata ir Vokiečių kalba ·
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Agliutinacinė kalba ir Lyvių kalba · Agliutinacinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Anglų kalba ir Lyvių kalba · Anglų kalba ir Vokiečių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Lyvių kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Vokiečių kalba ·
Aplinkybės
Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą.
Aplinkybės ir Lyvių kalba · Aplinkybės ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Lyvių kalba ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Lyvių kalba ir Žodžių daryba · Vokiečių kalba ir Žodžių daryba ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Lyvių kalba · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Lyvių kalba · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Lyvių kalba · Bendrinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Lyvių kalba · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Lyvių kalba · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Lyvių kalba · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Lyvių kalba · Dvigarsis ir Vokiečių kalba ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Lyvių kalba · Estija ir Vokiečių kalba ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Lyvių kalba · Finougrų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Galininkas ir Lyvių kalba · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Gimtoji kalba ir Lyvių kalba · Gimtoji kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Gramatinė giminė ir Lyvių kalba · Gramatinė giminė ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Gramatinis skaičius ir Lyvių kalba · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Indoeuropiečių kalbos ir Lyvių kalba · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Jungtukas ir Lyvių kalba · Jungtukas ir Vokiečių kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Kaityba (kalbotyra) ir Lyvių kalba · Kaityba (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Kanada ir Lyvių kalba · Kanada ir Vokiečių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Kilmininkas ir Lyvių kalba · Kilmininkas ir Vokiečių kalba ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Lyvių kalba · Latvija ir Vokiečių kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Lietuvių kalba ir Lyvių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Linksnis ir Lyvių kalba · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Lyvių kalba ir Naudininkas · Naudininkas ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Lyvių kalba ir Nuosaka · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Lyvių kalba ir Pažyminys · Pažyminys ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Lyvių kalba ir Papildinys · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Lyvių kalba ir Perfektas · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Lyvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Lyvių kalba ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Lyvių kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Lyvių kalba ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Lyvių kalba ir Priesaga · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Lyvių kalba ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Lyvių kalba ir Rusų kalba · Rusų kalba ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Lyvių kalba ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Lyvių kalba ir Skolinys · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Lyvių kalba ir Slavų kalbos · Slavų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Lyvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Vokiečių kalba ·
Tiurkų kalbos
Tiurkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.
Lyvių kalba ir Tiurkų kalbos · Tiurkų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Umliautas
Umliautas ( 'balsių kaita') – fonetinis balsių harmonijos reiškinys, asimiliacijos forma, sutinkama kai kuriose germanų, keltų, Uralo, Altajaus (pvz., kazachų, uigūrų) ir kitose kalbose.
Lyvių kalba ir Umliautas · Umliautas ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Lyvių kalba ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Lyvių kalba ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Lyvių kalba ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Lyvių kalba ir Vokiečiai · Vokiečiai ir Vokiečių kalba ·
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XII amžius · Vokiečių kalba ir XII amžius ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XIII amžius · Vokiečių kalba ir XIII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Lyvių kalba ir XX amžius · Vokiečių kalba ir XX amžius ·
1350 m.
1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1350 m. ir Lyvių kalba · 1350 m. ir Vokiečių kalba ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Lyvių kalba · 1990 m. ir Vokiečių kalba ·
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Lyvių kalba ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Lyvių kalba ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Lyvių kalba ir Vokiečių kalba
Lyvių kalba yra 380 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 57, Jaccard indeksas yra 8.84% = 57 / (380 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Lyvių kalba ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
